2017-03-08
Rasa Murauskaitė. Kaip į vienas apeigas susirinko Sinkevičiūtė, Čaikovskis ir Taveneras
Mindaugas Bačkus. D. Matvejevo, LNF nuotr.

Pirmąją pavasario dieną pajūrio vėjai į sostinę atpūtė svečių – šaunų, jauną, idėjų pilną Klaipėdos kamerinį orkestrą. Vadovaujamas violončelininko Mindaugo Bačkaus, tačiau nuolatinio dirigento neturintis kolektyvas jau ne kartą stebino publiką įdomiomis programomis, koncertais su išskirtiniais solistais, tarp jų net pianiste kate Nora, su kuria pateko į Gineso rekordų knygą kaip pirmojo pasaulyje koncerto katei ir kameriniam orkestrui atlikėjai. Iš viso to galima spręsti, jog kolektyvas nebijo iššūkių, o į Lietuvos nacionalinę filharmoniją jie atvyko su labai marga programa, pavadinta „Apeigos orkestrui“. Tokį koncerto „titulą“ pateisino pirmasis ir paskutinis kūriniai – atitinkamai lietuvių kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės „Kryžkelės apeigos“ violončelei solo ir styginiams (koncerto metu įvyko kompozicijos premjera Vilniuje, o pirmąjį kartą ji skambėjo rugsėjį festivalyje „Permainų muzika“) ir anglų kompozitoriaus Johno Tavenero legendinė „Apsauganti skraistė“. Per vidurį įsiterpusi rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio Serenada styginiams C-dur, op. 48 iš konteksto šiek tiek „iškrito“, bet paprieštarauti šios muzikos grožiui vis vien neišeina.

Būtent Klaipėdoje pastaruoju metu daugiausia savo kūrybines idėjas realizuoja choro muzikos bendruomenei gerai pažįstama kompozitorė N. Sinkevičiūtė. Pastaruoju metu ji nemažai rašo tiek teatrui, tiek orkrestrui, į kurių partitūras persikelia ir tam tikri bruožai iš didžiulės patirties, sukauptos rašant balsui. Tai justi ir jos „Kryžkelės apeigose“, kurių instrumentinę partitūrą ne probėgšmiais, o gausiai papildo vokalas – orkestrantai priverčiami dainuoti, šnabždėti, šūkauti, niūniuoti... O ir instrumentai „kalbinami“, jų partijos net kiek programiškos, aiškiai pasakojančios istoriją.

N. Sinkevičiūtės „Kryžkelės apeigos“ dvelkia archajika, senųjų religijų dvasia. Nors, kaip teigiama kūrinio anotacijoje, šiuo opusu daugiau kalbama apie Kryžkelėje atsidūrusį žmogų ir jo vidinio pasaulio chaotiškumą, kuriame susimaišo tiek tamsiosios, tiek šviesiosios jėgos. Šią idėją akivaizdžiai įprasmina kūrinio eklektiškumas: kompozicijoje netrūksta intensyvių epizodų gretinimo su lyriškais, melodingais; apgaulingą ramybę neretai keičia staigūs jėgos, didelio garso ir stiprių emocijų pliūpsniai. Kūrinį pradeda monotoniškos ritminės figūros kartojimas kartu su minėtomis vokalizacijomis. Lyriniuose epizoduose melodijos – paprastos, dainingos, tarsi atėjusios iš kompozitorės chorinės muzikos komponavimo patirties. Neretai kūrinyje pasigirsta ir lietuvių liaudies muzikai būdingų intonacijų.

N. Sinkevičiūtė kūrinyje styginius išnarsto po kaulelį – neapsiriboja tradiciniais grojimo būdais, eksperimentuoja su įvairesniais. Solistui „Kryžkelės apeigose“ tenka būti ypatingai universaliam. Būtent jis tampa pirmuoju naujai dėstomų idėjų „šaukliu“, kurį orkestras it aidas kartoja, juo seka ir iš naujo interpretuoja. Dinamiškas kūrinio pobūdis, plati emocinė amplitudė, įvairi grojimo technika, skirtingų nuotaikų gretinimas itin koncentruotu pavidalu reiškiasi būtent violončelės solo epizoduose. Su tuo solistui M. Bačkui tvarkytis sekėsi sėkmingai – jis buvo ryškus, charakteringas atlikėjas, profesionaliai pildęs kompozitorės partitūroje užfiksuotus kūrybinius užmojus. Pačiam orkestrui kūrinys taip pat tiko – ta nuotaikų įvairovė, galimybė save parodyti skirtinguose amplua kolektyvui buvo artimas, išlaikytas tinkamas santykis tarp orkestro ir solisto. Tiesa, pati kompozicija, rodėsi, kiek ištęsta, pabaigoje ėmė atrodyti, jog kai kurios idėjos galėjo būti ir nebekartojamos, neprarandant jų paveikumo.

Pirmojoje koncerto dalyje taip pat skambėjusioje P. Čaikovskio Serenadoje styginiams kompozitorius įkūnijo savo susižavėjimą Wolfgangu Amadeusu Mozartu. Nors pats Čaikovskis rašė, jog tikėjosi kūriniu priartėti prie savo „dievaičio“ stiliaus, tačiau „atsijoti“ visaapimančios romantinės dvasios jam tikrai nepavyko. Tačiau aiški dalių forma, tradicinė keturių dalių ciklo kompozicija, gana „tvarkingas“ sonatiškumas pirmojoje dalyje apeliuoja į klasicizmui būdingą formų ir struktūrų grynumą. Orkestras būtent tai ir siekė išryškinti. Kolektyvas pasižymėjo plačiu mostu, dramatišku žvilgsniu į pagrindinių dalių temų atlikimą, kūrinys buvo atliekamas spalvingai ir muzikaliai. Žavėjo gražus kolektyvo piano, gebėjimas lygiai groti unisonu. Trečiojoje dalyje „Elegie. Larghetto elegiaco“ įsiminė muzikalus altų grupės epizodas.

Antrojoje koncerto dalyje orkestras pristatė žymaus anglų kompozitoriaus J. Tavenero kompoziciją „Apsauganti skraistė“ („The Protecting Veil“) violončelei ir styginiams. Šį kūrinį taip pat papildė Vlado Šerstobojevo sukurta vaizdo projekcija. Norėčiau pastebėti, kad toli gražu ne visada tokie „papildymai“ dera prie anksčiau parašytos muzikos, ją praturtina, o ne tampa nereikalingu balastu, tačiau aptariamu atveju gana paprasta, realistiška, su kūrinio idėja tiesiogiai susieta, bet ne banali projekcija labai tiko, padėjo sukurti atmosferą ir žaviai susisiejo su muzikine kompozicija. Visgi paties orkestro atlikimas, abejonių nekėlęs pirmojoje koncerto dalyje, šiame kūrinyje nesužavėjo. „Apsauganti skraistė“ toli gražu neapsaugo atlikėjų – tai opusas, kuriame kiekvienas niuansas, taigi ir netikslumas, yra išgirstamas, todėl iš atlikėjų reikalaujama ypatingo tikslumo. Jo pritrūko, mano nuomone, tiek solo partiją griežusiam M. Bačkui, tiek ir orkestrui, kuris šį kūrinį grojo neužtikrintai. Nors pradėta daug žadančiai, o ir užbaigta gana gražiai, tačiau vidurinėse kūrinio dalyse buvo nemažai chaoso, solisto intonacijos ne visur buvo tikslios, ištisai buvo justi, kad atlikėjams šį kūrinį griežti – iššūkis, o tai klausytojui neleido klausantis atsipalaiduoti ir patirti viso ypač subtilaus kūrinio grožio. Visgi, kaip jau minėta, užbaigti ciklą orkestrui pasisekė gana gražiai, todėl ir „Apeigos orkestrui“, įrėmintos labai skirtingų kūrinių, baigėsi tinkama susimąstymo nuotaika.

Lietuvos muzikos antena


http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f