2017-04-05
Išleistas Česlovo Sasnausko kūrinių vargonams rinkinys
Česlovas Sasnauskas. Kūriniai vargonams

Česlovas Sasnauskas. Kūriniai vargonams. Organ works. Orgelwerke. Sudarė ir redagavo Gediminas Kviklys. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 94 p.

Česlovas Sasnauskas (1867–1916)2017 metų pradžioje pasirodė pirmasis pilnas lietuvių muzikos klasiko Česlovo Sasnausko (1867–1916) vargonų kūrybos rinkinys. Jis išleistas minint kūrėjo 150-ąsias gimimo metines (2016) ir artėjant jo 100-osioms mirties metinėms (2017). Vargonų muzikos kūryba buvo viena iš jo veiklos sričių. Didžiąją gyvenimo dalį dirbęs Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje (kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos pagrindinė katalikų šventovė), jis vargonų muziką rašė ne tik liturginėms reikmėms, bet ir koncertinei scenai. Yra žinomos devynios jo kompozicijos vargonams – nuo paprastesnių preliudų iki išplėtotų ir gana sudėtingų atlikti polifoninių kūrinių.

Kaip leidinyje pastebi jo sudarytojas ir redaktorius vargonininkas Gediminas Kviklys, Sasnausko profesinė veikla sutapo su XX a. pradžioje Europoje kilusiu galingu vargonų sąjūdžiu, kuris atsigręžė į baroko epochos vargonų statybos ir skambesio idėjas, naujai pažvelgė į vargonų menines galimybes ir vargonų muzikos kūrybą. Muzikos leidėjai ėmė ieškoti meniškai vertingų kūrinių, patys juos užsakinėjo žymesniems kompozitoriams. Buvo sudaromi ir leidžiami stambūs, dažnai į nacionalines mokyklas orientuoti vargonų muzikos rinkiniai. Taip ir Č. Sasnausko vargonų kūrinių buvo spausdinta Vokietijoje išleistame trijų tomų leidinyje „Orgel-Kompositionen aus alter und neuer Zeit“ (sud. Otto Gauss), kitame tritomyje „Orgelstücke moderner Meister“ ir rinkinyje „Laudate Dominum in Organo“ (abiejų sudarytojas Johannes Diebold). Šie rinkiniai pasirodė 1909–1910 m., jų leidimai buvo pakartoti ir vėliau. Tokiu būdu mūsų muzikos klasiko kūryba jau XX a. pradžioje buvo žinoma ir Europos vargonininkams.

Galima teigti, kad Sasnauskas žengė koja kojon su XX a. pradžios vargonų sąjūdžio idėjomis. Būdamas tikras romantikas, jis iškėlė iš baroko epochos sugrįžusios polifonijos svarbą vargonų muzikai. Polifonijos pagrindu sukurti bemaž visi vargonų kūriniai, o polifonines kompozicijas (fugas, kanonus) jis kūrė tikrai profesionaliai.

Leidinį pradeda prof. Vytauto Landsbergio, svarbiausio Č. Sasnausko kūrybos tyrinėtojo, įžangos žodis. Jame pasidžiaugiama, kad „ateina Česlovas Sasnauskas – bemaž nežinomas lietuvis, XIX–XX amžių sandūros europinės muzikos kūrėjas. <...> Kapčiamiestis, Gražiškiai – ir Sankt Peterburgas, Šv. Kotrynos bažnyčia Rusijos imperijos sostinės centre, ir Vokietijoje leidžiami tarptautiniai vargonų muzikos albumai su Sankt Peterburgo vargonininko fugomis...“

Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčiaIšsamiame muzikologės Danutės Kalavinskaitės parengtame straipsnyje „Česlovas Sasnauskas: gyvenimas, veikla, kūryba“ pateikiama Sasnausko biografija, jo kūrybos aplinkybės, ano meto Sankt Peterburgo kultūrinės aplinkos kontekstas, įvairios Sasnausko veiklos sritys. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip Sasnauskas buvo susipažinęs su naujausiais bažnytinės muzikos reikalavimais, jų paisė ir naujoves diegė savo darbe bažnyčioje su choru. Kaip rašoma straipsnyje, „1903 m. popiežius Pijus X bažnytinei muzikai skirtame Motu proprio „Tra le sollecitudini“ uždraudė katalikų bažnyčiose „teatrinį stilių“, nesaikingą puošnumą, skatino atsigręžti į autentišką bažnytinį giedojimą – grigališkąjį choralą. Šį giedojimą arkivyskupo Jurgio Juozapo Šembeko nurodymu Šv. Kotrynos bažnyčioje turėjo įvesti ir Sasnauskas, tad 1905 m. jis išvyko į kelių mėnesių kelionę, kad susipažintų su giedojimu benediktinų vienuolynuose, išrinktų ir nupirktų bažnyčiai natų. Prahos Emauso (Čekija), Boirono (Vokietija), Einzydelno (Šveicarija), Monte Cassino ir Romos Šv. Anzelmo (Italija) vienuolynuose Sasnauskas gilinosi į rankraščius ir specifines neumas, mokėsi giedoti ir choralui subtiliai pritarti vargonais.“ Ši Sasnausko kelionių geografija atsispindi ir jo vargonų kūrinių dedikacijose - vienas jų dedikuotas Prahos vienuolyno abatui, kitas kūrinys – Vokietijos Vėrishofeno dominikonių vienuolyno seseriai.

Leidinyje publikuojami devyni Sasnausko kūriniai vargonams papildyti ir jo rankraščių, saugomų Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, faksimilėmis. Tekstai apie kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą pateikiami lietuviškai, angliškai ir vokiškai, taigi leidinys bus naudingas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikams.

Įsigyti jį galima Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centrinių rūmų (Gedimino pr. 42, Vilnius) skaitykloje. Kaina 11,60 Eur.

Lietuvos muzikos antena


http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f