2017-04-10
Leidinys apie Adeodatą Tauragį „Nespalvoto portreto spalvos“

2017 m. pradžioje Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido nedidelę knygelę, skirtą ilgamečio LMTA dėstytojo, muzikologo doc. Adeodato Tauragio (1936–2004) gyvenimui ir veiklai aptarti.

Nespalvoto portreto spalvosKaip įžanginiame žodyje teigia leidinio sudarytoja dr. Laima Budzinauskienė, dar 1962 m. Tauragis tapo Lietuvos konservatorijos (dabar LMTA) pedagogu ir šį darbą dirbo iki paskutiniųjų gyvenimo dienų, taigi net 42 metus. Buvo visapusiškai išsilavinęs, autoritetingas istorikas, kolegų ir studentų labai vertinamas žmogus. Tauragis aktyviai dalyvavo konferencijose, jo publikacijos spausdintos mokslo žurnaluose, straipsnių rinkiniuose (kai kuriuos jis pats yra sudaręs ir redagavęs). 1962 m. muzikologas buvo priimtas į Kompozitorių sąjungą, 1965– 1971 m. pirmininkavo jos Muzikologų sekcijai.

1965 m. Maskvoje pasirodė Tauragio knyga apie Benjaminą Britteną – viena pirmųjų monografijų apie tuomet kūrybos aukštumas pasiekusį XX a. muzikos klasiką. Vis dėlto pagrindinė Tauragio interesų sritis buvo lietuvių muzika: 1971 m. jo knyga apie lietuvių muziką buvo išleista anglų kalba (Lithuanian Music: Past and Present), 1972 m. – vokiečių kalba (Litauische Musik: Gestern und Heute). Muzikologas ypač daug nusipelnė enciklopedijų leidyboje: dar sovietmečiu leistoms enciklopedijoms apie muziką parašė per 500 straipsnių, buvo mokslinis konsultantas, o rengiant naujausią Muzikos enciklopediją (2000–2007) buvo mokslinės redakcinės tarybos narys ir straipsnių autorius, I tomo recenzentas. Tauragis rašė straipsnius ir į Visuotinę lietuvių enciklopediją, buvo ten skelbiamų straipsnių recenzentas. Muzikologas yra parašęs straipsnių vienai didžiausių pasaulyje muzikos enciklopedijų The New Grove Dictionary of Opera.

Įvairiapusė buvo Tauragio šviečiamoji veikla: pageidaujamas koncertų vedėjas, muzikos vadovėlių bendrojo lavinimo mokykloms bendraautoris, straipsnių apie XX a. muziką, gausybės plokštelių, kelių šimtų filharmonijos koncertų programų anotacijų autorius ir t. t. Radijo žurnale „Muzika“ Tauragis turėjo savo skyrelį „Įdomi plokštelė“, o radijo stotis „A2“ transliavo jo laidų ciklą apie žymiuosius pasaulio atlikėjus Jaschą Heifetzą, Arturo Toscanini, Marią Callas ir kitus. Anais laikais populiarioje Lietuvos televizijos laidoje „Tonika“ muzikologas vedė skyrelį „Visose platumose“, ne sykį televizijos ekrane matytas ir vėliau. Profesorius Jonas Bruveris prisimena: „Jo nuolatos kur nors prireikdavo: tai, sakykime, reikia sutvarkyti Georgo Friedricho Händelio kūrinių sąrašą Romaino Rolland’o knygos apie šį baroko genijų vertime į lietuvių kalbą, tai žiūrėti dalykinio tikslumo verčiant ir leidžiant Barbaros Russano Hanning knygą Trumpa Vakarų muzikos istorija… Tauragio visiems reikėjo.“

Leidinyje „Nespalvoto portreto spalvos“ muzikologo asmenybės, įvairialypės veiklos bruožus atskleidžia Laimutės Ligeikaitės straipsnis. Jame rašoma:

Adeodatas Tauragis. M. Vidzbelio nuotr. „Jau senokai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išėjo tos studentų kartos, kurios čia vaikščiojo tais pačiais koridoriais kaip ir Adeodatas Tauragis (1936–2004). Dabartiniai studentai jo nepažįsta, tik vis išgirsta legendų apie dėstytojo griežtumą ir bekompromisį žinių siekį. Studijavusieji pas jį pasakoja (žinoma, pagražindami) visokias istorijas – kiek kartų laikė ir niekaip neišlaikė egzamino, kaip dėstytojas rodė partitūrų iškarpas ir, didžiausiam studentų siaubui, liepdavo pasakyti, iš kokio jos kūrinio. Doc. Dana Palionytė prisiminė, kad dėl tokio drastiško studentų testavimo jau ir kolegos buvo sunerimę. Sklinda tikroviška legenda, jog per vieną šventinį vakarą prof. Juozas Antanavičius sumanė patikrinti patį Tauragį – prikarpė įvairiausių šiuolaikinės muzikos skiaučių ir pateikė atpažinti. Sako, visas teisingai įvardijo, niekur nesuklydo...

Ir negalėjo leisti sau klysti. Tokia buvo viena iš charakterio spalvų. Net smulkiausias korektūros klaidas taisė pasimėgaudamas. Antai trumpam užbėgęs į tuometį Akademijos Koncertų skyrių ir radęs ant stalo studentų koncerto programėlės juodraštį ar šiaip kokį administracijos popierių, tuoj numargindavo raudonai. Taip paspalvinami būdavo ir studento, ir rektoriaus raštai. Nesvarbu kieno, svarbiausia, kad viskas būtų tikslu ir taisyklinga – ir kalba, ir terminai, ir kableliai ten, kur reikia.

Koncertų skyriuje Tauragis turėjo vietą individualiam darbui, dalijosi kompiuteriu su ten dirbančiomis kolegėmis, o vėlų vakarą prisėsdavo rašyti savo tekstų. O kaip kruopščiai jis rengė tuos savo tekstus!

Remdamasis patikimais šaltiniais, su didžiausia atsakomybe už kiekvieną faktą, datą, kiekvieną žodį, kablelį. Juk iš kiekvienos tikslios ir atsakingai panaudotos detalės ir susideda straipsnių, mokslinių darbų ir netgi storų knygų pamatas ir vertė. Tokios pagalbos pas Tauragį ėjo ne vienas Akademijos pedagogas.“

Leidinyje pateikiama Vytautės Markeliūnienės ir Igno Gudelevičiaus parengta Tauragio bibliografija stebina savo apimtimi, juolab kad čia atsispindi toli gražu ne visos pozicijos. Leidinys iliustruotas nuotraukomis, kurios atspindi įvairius Tauragio gyvenimo ir veiklos etapus.

Tai antroji leidinių serijos „Akademijos vardai“ knyga (pirmoji skirta muzikologei doc. dr. Jūratei Gustaitei). Įsigyti ją galima Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centrinių rūmų (Gedimino pr. 42) skaitykloje.

Lietuvos muzikos antena


http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f