2017-10-10
Akvilė Laugalytė. „Ahead 2017“: kūrybinių praktikų platforma su Elektroninės muzikos trio
Festivalis „Ahead 2017“. Foto: Tomas Terekas
Vos prieš kelerius metus pradėtas rengti elektroninės muzikos festivalis „Ahead“ iš lokalaus renginio jau spėjo pavirsti į tarptautinį įvykį, sukviečiantį ir užsienio šalių menininkus. Festivalio organizatoriai Edvardas Šumila ir Dominykas Digimas džiaugiasi, kad jame dalyvaujantys kūrėjai dalijasi idėjomis, bendradarbiauja ne tik su muzikantais, bet ir kitų sričių menininkais, pavyzdžiui, dailininkais. Tai veikiau ne išskirtinai muzikos festivalis, bet kūrybinės dirbtuvės, leidžiančios eksperimentuoti su skirtingomis meno formomis.

Šiais metais festivalis vyko spalio 1–6 d. draugiškose partnerių erdvėse: Menų spaustuvėje, House of Puglu, SHCH/ŠČ galerijoje ir „Perone“ (pastarajame buvo numatytas ir festivalio uždarymo vakarėlis). Kalbant apie pasirinktas erdves, galima pasakyti, jog jų neformalumas idealiai koreliuoja su muzikiniais festivalio eksperimentais. Čia žmonės laisvi ateiti pavėlavę ir išeiti, kada panorėję. Tačiau pasirinkti tokiu rudeniniu oru nešildomą SHCH/ŠČ galeriją buvo išties ekstremalu. Drėgmė ir šaltis, dar ir iki 30 min. vėlavęs pasirodymas trukdė įsitraukti į meninį veiksmą.

Elektroninės muzikos trio. Foto: Tomas TerekasŠįkart norėčiau plačiau aptarti apie tai, kas vyko House of Puglu, išskirdama spalio 3 d. vykusį, dėmesio vertą lietuvių Elektroninės muzikos trio pasirodymą. Šiame trio grojantys Martynas Bialobžeskis, Jonas Jurkūnas ir Andrius Šiurys puikiai „susigroję“, tad renginys neprailgo. Kaip ir buvo žadėta, buvo galima pajusti „pulsuojančios ritmikos bei įtraukiančios drone atmosferos“ derinį. Visa gyvosios elektronikos kompozicija truko maždaug apie 50 minučių, per kurias išryškėjo apgalvota muzikos struktūra. Iš pradžių elektroakustinė muzika derinta su savotišku noise’u, kuris veikė kartu su gyva elektronine grafika. Tiesa, taip ir nepavyko surasti, kas gi buvo tas ketvirtas žmogus, kūręs judančios grafikos vaizdus.

Atlikėjai-kompozitoriai sėdėjo prieš publiką prie kiekvienam skirto box’o, ant kurio pulsavo kvadrato-labirinto figūra, veikusi tiesiogiai pagal muziką. Pavadinčiau tai „klausymosi kvėpavimu“, kadangi aktyviai stebint vaizdą ir sekant garsinį veiksmą susidarė tokia priklausomybė, jog, rodos, dingus vaizdui, negalėtumei kvėpuoti. Apie tai susimąstyti paskatino trumpam porą kartų muzikai skambant nustojęs pulsuojantis kvadratas, privertęs pasijusti, tarsi visi fiziniai kūno procesai laikinai taip pat būtų sustoję.

Grįžtant prie kompozicijos struktūravimo, jautėsi, kad iš pat pradžių klausytojas „iškraipytais“ gitaros garsais yra tarsi „nuosaikiai“ įtraukiamas į veiksmą, o jau vidurinėje dalyje pasirodęs trūkinėjančių dažnių vaizdas sufleravo white noise estetiką. Čia sunku buvo išskirti ritmą ar kitus „orientacinius“ motyvus – tiesiog reikėjo nerti į garso ir vaizdo sintezę. Galima sakyti, kad paskutinįjį muzikos etapą žymėjo pasigirdę minimalistinės muzikos atgarsiai. Atsirado diatoniško, švaraus ir mašinistinio tikslumo garsų mišinys, tarsi atomazga, skatinanti ausis ilsėtis nuo prieš tai skambėjusio destruktyviojo noise. Galbūt pačioje pabaigoje kiek pritrūko aiškumo, nes kūrinio reziumė pasirodė „nukirpta“, tarsi nutrūkusi be suplanuotos pabaigos.

Šį Elektroninės muzikos trio (LT) pasirodymą galima pavadinti konceptualiu, nes jis buvo pakankamai apgalvotas, nepaisaint kelių niuansų dėl jo pabaigos. Tačiau pats festivalis „Ahead’17“ deklaruoja esantis ieškojimų ir tyrinėjimų platforma, tad tam tikrą neužbaigtumą galima ir pateisinti. Norisi palinkėti festivaliui sėkmingai augti toliau, išlikti atviram bei skatinti bendriems projektams jungtis skirtingų sričių menininkus.

Lietuvos muzikos antena


http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f