2017-10-25
Goda Marija Gužauskaitė. Kai šiuolaikinė muzika – išties „cool“
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.

Sekmadienio, spalio 22-osios, vakarą šiuolaikinės muzikos gerbėjai rinkosi į Šiuolaikinio meno centrą, kur turėjo vykti antrasis aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas. Jis subūrė nemaža klausytojų – salė buvo sausakimša. Ko gero, labiausiai intrigavo jau pernai gerą reputaciją užsitarnavęs jaunatviškas šiuolaikinės muzikos kolektyvas „Synaesthesis“ ir jo pasirinkta koncerto programa. Vakaro metu išgirdome net dvi lietuviškas premjeras: dėstytojo, žymaus ir pripažinto kompozitoriaus Ryčio Mažulio bei jo studento, jauno ir perspektyvaus kūrėjo, Dominyko Digimo kūrinius. Taip pat skambėjo kviestinių festivalio kompozitorių Davido Lango ir Yannio Kyriakideso kūriniai.

Koncertą pradėjo D. Digimo opusas „From Another Point of View“. Kaip pats autorius teigia, tai „kūrinys apie jausmą, kai kasdienybėje ima ryškėti atskirtis tarp dviejų jos paralelių – realios ir virtualios kasdienybės“. Kompozicija pasižymėjo subtiliai valdomais muzikiniais procesais. Vis pasigirstantys ir vėl pranykstantys garsai kūrė skirtingų intensyvumų pulsacijas, kurios leido panirti į meditatyvią būseną ir grožėtis muzikos vientisumu. Kompozitoriaus tembrinė ir muzikinė pajauta buvo perteikta įtikinamai, o Kristijono Dirsės kurta vaizdo projekcija taikliai ir subtiliai atspindėjo muzikoje įkūnytas idėjas. Ekrane matėme viešuoju transportu važiuojančius, kažkur einančius žmones, kurie, filmuoti per juodai baltą filtrą, tarsi susiliejo su pilka kasdienybe. Kartais vis išryškėdavę jų žvilgsniai primindavo, jog už kiekvieno „eilinio“ praeivio slepiasi Žmogus. Nors projekcija subtiliai tiko, manyčiau, jog kūrinys gali drąsiai skambėti ir be jos.

Antrasis kūrinys, viena vertus, glaudžiai siejosi su pirmuoju, kita vertus, buvo visiškai kitoks. Tai R. Mažulio „Caput“ (lot. „galva“) kameriniam ansambliui. Pasak kompozitoriaus, „kūrinio pagrindą sudaro didelės apimties (apie 100 natų) melizma „et caput“ iš viduramžių anglų choralų rinkinio „Sarum antiphonarium“. R. Mažulis šio vakaro kontekste, galima sakyti, atstovavo vyresniajai kūrėjų kartai, kurios estetines idėjas subtiliai perėmė ir savitai transformavo jaunieji kompozitoriai. „Caput“ išryškėjo motorika ir „muziejinis“ minimalizmas. Opusą sudarė lėtai kintančios, reguliariai nuolatos kartojamos diatoninės frazės. Muzikinės medžiagos intensyvumas neleido klausytojams atsikvėpti ir pasigrožėti skambančia muzika. Opuso idėja ar muzikos daryba nepasirodė nauja ir priminė ankstesnius kompozitoriaus darbus.

Vakarą tęsė šių metų festivalio svečio, visame pasaulyje gerai žinomo kompozitoriaus D. Lango kūriniai – išgirdome du kontrastingus jo opusus. Pirmasis kūrinys „Sweet Air“ fleitai, klarnetui, fortepijonui, smuikui ir violončelei iš tiesų buvo „saldus“, – ryškus buvo kompozitoriaus noras užburti klausytojus „paprastais ir švelniais muzikiniais motyvais“. Lengva muzika priminė gracingą tango melodiją, skambančią, romantiškai šokant lietuje. Kūrinį sudaro trys melodinės frazės, apaugintos kitų instrumentų faktūriniais „palydėjimais“ – tokiu būdu sukuriama subtili muzikinė atmosfera. Kita vertus, susidarė įspūdis, jog kūrinį galėjo sudaryti daugiau ar mažiau melodinių motyvų, o pabaigos frazė, imituojanti pirmąją melodiją, priminė schematišką repriziškumą.

Antrasis D. Lango kūrinys buvo gana dinamiškas. Anot kompozitoriaus, muziką įkvėpė pamąstymai apie kūrėjus, norinčius savo muzika įrodyti, kokie jie yra jausmingi, protingi ir pan. Lyg atsaką į šias kompozitorių intencijas, D. Langas sumanė perteikti neigiamas kūrėjų savybes, o tai atsispindi ir kūrinio pavadinime „Cheating, Lying, Stealing“. Kompozicija buvo tembriškai ir ritmiškai intensyvi ir kur kas įvairesnė bei įdomesnė nei prieš tai skambėjęs „Sweet Air“. Saldi violončelės solo melodija ilgainiui įgauna dramatinį atspalvį, o mušamųjų ir bosinę funkciją atliekančių instrumentų partijos kaitina atmosferą. Buvo justi, kad ir patiems jaunatviškai pašėlusiems atlikėjams šis kūrinys – labai „cool“.

Paskutinis programos kūrinys – Yannio Kyriakides „The Arrest“ ansambliui, vaizdo medžiagai ir elektronikai. Kūrinyje naudojamas Georgo Pereco tekstas tampa vienu iš svarbiausių muzikinio vyksmo elementų. Tai pasakojimas apie nakties sapną, kuriame Perecą areštuoja policininkai. Iš pradžių atrodęs keistas ir netgi juokingas, teksto implikuotas siužetas ilgainiui įgauna dramatiškų atspalvių – šis košmaras Perecui priminė per holokaustą ištremtus ir nebegrįžusius tėvus. Ekrane rodomą tekstą nuolatos iliustravo ansamblio grojama muzika ir įraše skambantys elektronikos bei aplinkos garsai. Visa tai sudarė neatsiejamą visumą, įtaigiai ir jautriai pasakojančią rašytojo išgyvenimus. Kūrinys pasirodė itin įdomus ir sklandžiai užbaigė vakaro programą.

Sekmadienį įvykęs aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas neprailgo – trukęs vos valandą, klausytojams padovanojo turiningų įspūdžių. Išgirdome tiek jaunosios lietuvių kartos kūrybą, tiek ir visuotinai pripažintų, autoritetingų kūrėjų kompozicijas. Koncerto programą pristatęs šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ išlieka veržlus ir ambicingas. Jo atlikti kūriniai skambėjo kokybiškai ir muzikaliai, o svarbiausia – mėgaujantis šiuolaikine muzika. Jau seniai Lietuva neturėjo tokio kolektyvo, kurio atliekama šiuolaikinė muzika iš tiesų būtų „cool“. Tuo bus nesunku įsitikinti jau šį trečiadienį Šiuolaikinio meno centre vyksiančiame koncerte COOL PEOPLE PLAYING STRANGE MUSIC, kurio metu ansamblis pristatys itin sudėtingą šiuolaikinės muzikos programą.

Lietuvos muzikos antena


http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f