2017-10-13
Juta Pranulytė. 60-asis Varšuvos ruduo goes TRANS-AVANT-GARDE
Festivalio plakatų paroda

60-asis „Varšuvos ruduo“ nagrinėjo šiandienos ir praeities avangardo reikšmes. Festivalio metu buvo pristatytos inovatyviausios XX–XXI a. kompozicijos, vyko diskusijos, jau festivalio tradicija tapę kompozitorių kūrybos pristatymai, šalutiniai (fringe) renginiai, jaunųjų kūrėjų darbų perklausos ir atviros kūrybinės dirbtuvės, vakariniai koncertai muzikiniame klube. Festivalio „Varšuvos ruduo“ metu įvairiose miesto erdvėse buvo eksponuojamos interaktyvios audiovizualinės instaliacijos ir pirmą kartą festivalio istorijoje veikė „Varšuvos rudens“ radijas. Šiemet festivalio centriniai instrumentai – perkusija ir akordeonas, o dominuojantis muzikos stilius – naujasis sonorizmas. Taip pat buvo pristatyta nacionalinė-kultūrinė tema – naujoji Ukrainos muzika, vyko diskusija su Ukrainos šiuolaikinės muzikos ansamblio „Nostri Temporis“ nariais, o Ukrainos kompozitorių kūryba skambėjo daugelyje festivalio koncertų. Per dešimtį dienų festivalyje nuskambėjo 27 pasaulinės premjeros – ir net 16 iš jų sukurtos festivalio užsakymu. Taigi šių metų programa įvairi tiek renginių pobūdžiu, tiek muzikinės raiškos formų požiūriu, o pasirinkta tema nagrinėjo pastarųjų dešimtmečių aktualiąją muziką.

Intriguojanti festivalio tema TRANS-AVANT-GARDE, pasak muzikologo Krzysztofo Szwajgierio, tai postmodernizmo avangardas. Šį terminą 1980 m. pirmasis panaudojo italų meno kritikas Achille Bonito Oliva, apibrėždamas meninę praktiką, atsiribojančią nuo modernizmo, tačiau išliekančią energinga ir šviežia, besipriešinančią dogmatizmui. „Dabar bet kuris objektas ar erdvė gali tapti meninės raiškos priemone ir tai žiūrovų nebestebina jau kelis dešimtmečius. Šiandien mes esame šios bangos pakilime, tad išvadas daryti dar yra anksti. Buvimas šio judėjimo dalimi – tai daugiausia, ką mes galime padaryti“, – rašo K. Szwajgieris festivalio programos įžanginėje esė.

G. Grisey kūrinio „Le Noir de l’etoile“ atlikimasMan teko lankytis renginiuose, vykusiuose paskutinį festivalio savaitgalį – išklausyti Lenkijoje pirmą kartą skambėjusį Gérardo Grisey „Le Noir de l’etoile“ (atl. „Les Percussions de Strasbourg“) ir Europos šiuolaikinės muzikos dirbtuvių koncerte.

„Le Noir de l’etoile“

Kompozitoriaus G. Grisey kūrinys „Le Noir de l’etoile“ skirtas šešiems perkusininkams, išsidėsčiusiems erdvėje aplink auditoriją, įrašui ir astronominiams signalams. „Dar 6-ajame dešimtmetyje jaunas astronomas atrado ritmiškus ir reguliarius impulsus, sklindančius iš kosmoso. Pradžioje netgi buvo manoma, jog tai – kosminės civilizacijos siunčiami signalai“ – toks įžanginis tekstas nuskambėjo koncertų salėje. Kompozicijoje G. Grisey naudoja šio signalo garso įrašus kaip struktūrinį įrankį – įrašai tampa akustinės medžiagos skirtukais, savotiškais interliudais, vėliau ritminė signalų medžiaga persipina su daugiatembriu perkusijos garsynu. Itin paveikus erdvinis sprendimas – erdvėje keliaujantys garsiniai motyvai sukuria vis kitokią aplinkos percepciją. Kūrybiškai pateikti ir instrumentų santykiai: priešinami, imituojantys, ataidintys, pratęsiantys muzikinę mintį. Šis stambios formos kūrinys, trunkantis beveik valandą, sukurtas 1990-aisiais: kompozicinių technikų ir sprendimų šiandienos žiūrovas neapibrėžtų kaip novatoriškų, tačiau būtų sunku nuginčyti muzikinės medžiagos paveikumą ir efektyvią muzikinę dramaturgiją. Perkusininkų sekstetas iš Strasbūro – vienas žinomiausių perkusijos ansamblių Europoje – atliko šį sudėtingą kūrinį įtaigiai ir muzikaliai bei kuriamu garsynu priartino klausytojus prie kosminės erdvės.

Europos šiuolaikinės muzikos dirbtuvės

Tadeuszas WieleckisEuropos šiuolaikinės muzikos dirbtuvės – tai Lenkijos ir Vokietijos naujosios muzikos jaunųjų atlikėjų kursai, kurių dalyviai festivalio koncerte pristatė kūrinių premjeras ir žymių XXI a. kompozitorių kūrinius. Jaunieji atlikėjai išties profesionaliai atliko naująją muziką – energingai sugrojo sudėtingas partitūras, natūraliai atliko išplėstines technikas. Iš programoje skambėjusių kūrinių giliausią įspūdį paliko Milicos Djordjević „Rdja“ bei Tadeuszo Wieleckio kompozicija kontrabosui ir ansambliui „Siūlas sukasi... IV“. Milica Djordjević – serbų kilmės kompozitorė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Berlyne. M. Djordjević studijavo klasikinės ir elektroninės muzikos kompoziciją, dalyvavo kompiuterinės muzikos kursuose IRCAM’e. Kūrėjos muzikinės patirtys atpažįstamos ir jos kuriamame garsyne, kuriame gausu kontrastų, spalvingų sąskambių, čia itin dinamiška muzikos kaita. Akustiniais instrumentais atliekama muzika primena elektroakustinę kompoziciją; kūrėja plastiškai sujungia kelias garso estetikas. Šis kūrinys – tai puikus naujojo sonorizmo, kuris buvo plačiai pristatomas festivalyje, pavyzdys.

T. Wieleckis – ilgametis festivalio direktorius, kompozitorius ir kontrabosininkas. Kūrėjas pats atliko virtuozinę solisto partiją savo kūrinyje „Siūlas sukasi... IV“. Šis kūrinys – tai ciklo styginiams dalis, tačiau, anot autoriaus, kūriniai gali gyvuoti ir autonomiškai. Kompozitoriaus kūryboje vyrauja tembrų įvairovė. Tačiau T. Wieleckio kūryba išlieka paveiki: neįprastų atlikimo technikų naudojimas muzikiniame kontekste atrodo įtikinamai, kompozicijos jautrios ir muzikalios, atskleidžiančios romantišką, nuoširdžią kūrėjo asmenybę, forma išbaigta ir vieninga, o muzikinė medžiaga – intriguojanti. Tačiau turiu prisipažinti nesanti objektyvi – T. Wieleckis yra mano šiuolaikinės lenkų muzikos scenos favoritas.

Šių metų festivalio „Varšuvos ruduo“ renginiai aktualūs, skambanti muzika spalvinga; vyko daug elektroninės ir elektroakustinės muzikos koncertų, akustiniai sąskambiai performatyvūs ir įvairialypiai. Festivalio rengėjai atsiveria plačiajai auditorijai: pristatoma programa vaikams, nemokami vakariniai koncertai vyksta muzikiniame klube. Naujasis festivalio direktorius Jerzy Kornowicz festivalio bukleto įžangoje kviečia klausytojus tiesiog gerai praleisti laiką, patirti muzikos malonumą ir kartu pasisemti intelektualinių patyrimų.

Lietuvos muzikos antena


http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f