2017-12-20
Viltė Žakevičiūtė. Įsferintas muzikos pasaulis
Ričardas Kabelis. Tomo Tereko (LMIC) nuotr.

Ko gero, dar vis nedažnas žino, jog Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Muzikos inovacijų studijų centre yra įsikūrusi Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sfera. Ši erdvė – unikali, viena iš keleto pasaulyje. Nuostabiausia tai, jog būtent joje kūrinių galima pasiklausyti visiškai kitaip nei esame įpratę – erdviniu formatu. Sferą sudaro Ambix programinio įskiepio valdomi 24 garso šaltiniai, dėl kurių garsą girdime ambisoniniu formatu. Šioje sferoje garsas įgauna rutulio arba kupolo formą, o tai leidžia kūrinio klausytis tarsi iš vidaus ar iš skirtingų jo pusių.

Todėl ketvirtus metus vykstantis erdvinio garso festivalis „Sferos/Premjeros“ klausytojams dovanoja nepatirtus įspūdžius, kai specialiai šiai erdvei pritaikyti kūriniai skamba dar originaliau ir savičiau.

Šiais metais festivalis dėmesį sutelkė į du kompozitorius – Osvaldą Balakauską ir Ričardą Kabelį. Keturiuose festivalio koncertuose skambėjo septyni kūriniai, kuriems erdvinius sprendimus parengė Muzikos inovacijų studijų centro kūrybinė grupė – kompozitoriai Mantautas Krukauskas, Julius Aglinskas ir Jurgis Jarašius.

Pirmuose dviejuose festivalio koncertuose klausėmės O. Balakausko kūrybos. Kitaip nuskambėjo, sakytume, muzikos aukso fondo kūriniai: pirmojo vakaro metu – 1982 m. sukurti „Do nata“ altui ir magnetofono juostai ir „Dada Concerto“ sopranui, tenorui, dviem bosams ir instrumentiniam ansambliui (pagal Leonardo Gutausko žodžius), o antrojo vakaro metu klausėmės „Solza-Gala“ (1995) kontrabosui, mušamiesiems ir magnetofono juostai, „Muzikų“ (1972) fleitai, smuikui, violončelei, fortepijonui ir magnetofono juostai bei „Naujojo turkų maršo“ (1987) dviem sintezatoriams, keturiems atlikėjams. Sakyčiau, eksperimentinės kompozicijos, savyje talpinančios subtilybes, sferoje išsiskleidė iki tol dar negirdėtais momentais. Sferinius O. Balakausko kūrinių sprendimus lėmė koncertinis jų pobūdis – stereosignalų sluoksniavimas ir konvertavimas į ambisoninius atspindžius.

Įpusėjus festivaliui, klausytojai galėjo išgirsti visiškai kitokius, bet taip pat labai originalius ir įdomius R. Kabelio kūrinius, kurie irgi buvo parengti erdvinio garso sferai. Skambėjo dvi didesnės apimties kompozicijos „Oriono juosta“ (1996) ir „Kalno sutartinė“ (2016). Šiuose kūriniuose kompozitorius įprasmino savo mintis apie muziką ir kūrybą, prieš tai klausytojams tarsi uždavęs klausimą, ar tai, ką kuria jis pats, apskritai galima vadinti muzika? Paradoksaliais minčių šuorais galėjome patys įsitikinti šių klausimų svarba ir pasvarstyti nelengvus bei kiekvienam skirtingus atsakymus. Išties, festivalyje skambėję R. Kabelio kūriniai tarsi nardino į savotišką nirvaną ar transą. Abu kūriniai atskleidė kitokį laiko pojūtį, kai keturiasdešimt ar daugiau minučių tarsi nebetenka prasmės, kai klausytojas įpinamas į mįslingų garsų pasaulį. Ne bet kokių, o turinčių aiškias savo pozicijas, valdomų struktūros. Mąslusis Oriono žvaigždynas, užminęs mįslę keturgyslę, leido pajusti garsų mikropasaulio subtilybes. Tuo tarpu antrasis kūrinys – „Kalno sutartinė“ – aktualizavo Lietuvos valstybės šimtmetį (toks buvo paties kompozitoriaus paskyrimas). R. Kabelis, kūrinį traktuodamas tarsi rožinio sekvencijas („Kalno sutartinę“ vadinęs savotiškomis „mišiomis“), skiria dėmesį sakralumui, meditacijai, kai tarsi nutolstama nuo mums įprastų muzikos prasmių: „Už muzikinio laiko tėkmės atsidūrusiai klausai lieka dvi galimybės – pasitikėti struktūros nekaita arba atsiverti nekintančios realybės meditacijai“, – festivalio programėlėje rašo kompozitorius. Struktūra, svarbi abiejuose kūriniuose, čia siejama su kūrinyje panaudota autentiška Kupiškio krašto sutartine „Ko gervynas, ko kurkovo“.

Festivaliui pasibaigus, visų laukė specialiai „Sferų/Premjeroms“ iškeptas „sferinis“ tortas (tai – futbolo kamuolio imitacija, aliuzija į sferą ir kompozicinius žaidimus). Tortas ne taip sau, kadangi festivalyje dalyvavusiems kompozitoriams šie metai – jubiliejiniai. Galbūt sferinis tortas taps festivalio simboliu? Bus matyti! Tad visi susirinkę pasiklausyti paskutiniojo koncerto turėjo galimybę jaukiai pasidalinti mintimis apie festivalį prie kavos ar arbatos puodelio.

Išties, kaip kartą yra pasakęs kompozitorius Rytis Mažulis: „Festivalis „Sferos/Premjeros“ yra vienas unikaliausių tokio pobūdžio renginių pasaulyje. Jame skambanti muzika atveria visų epochų kompozitorius viliojusį mistiškiausią komponavimo parametrą – erdvę“. Smagi ir svarbi festivalio vadovo R. Kabelio iniciatyva rengti „Sferas/Premjeras“ kiekvienais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. O su kiekvienais metais festivalis tampa inovatyvesnis, tai parodo ir festivalio metu, specialaus DaVinci galvos įrenginio pagalba (aut. Vytenis Gadliauskas) vykstančios tiesioginės transliacijos internetu – transliacijų metu erdvinis garsas transliuojamas binauraliniu formatu. Tad visi, kas negirdėjo festivalio programos, visada gali susirasti festivalio įrašus YouTube svetainėje.

Lietuvos muzikos antena


http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f