Ramūnas Motiekaitis. Laudacija Raimondai Žiūkaitei

Ramūnas Motiekaitis skaito laudaciją Raimondai Žiūkaitei. Tomo Tereko nuotr.

Ramūnas Motiekaitis. Laudacija Raimondai Žiūkaitei

Lietuvos kompozitorių 2021 metų kūrinių rinkimuose apdovanojimą Sceninių kūrinių kategorijoje pelnė Raimondos Žiūkaitės kūrinys „Salz ist mein Erbe“.

Visi žinome kiek nedaug kultūros lauke yra mūsų, tokią muziką kuriančių ir klausančių. Ir kiekvienam reikia palaikymo iš tų nedaugelio, kurie gali priimti ir įvertinti tai, kas mums brangu. Todėl, nors metų kūrinių konkursas ir atrodytų dvelkia tuštybe, tačiau vis tiek kiekvienais metais atiduodame savo kūrinius ir norime būti išgirsti.

Vertinimas nėra vien apie kūrinį. Visų pirma jis apie vertintojus – jų estetinį skonį ir kompetencijas muzikoje kai ką girdėti, o kai ko neišgirsti. Vertinimas iš dalies atspindi ir laiko dvasią, jos stilistines preferencijas bei hierarchijas. Kita vertus, niekas neišmatuos kokio stiprumo patirtis gali suteikti užribyje likę kūriniai ir tebūna ši mintis paguoda tiems, kurie šiandien neapšviesti prožektorių šviesos.

Jaunų kompozitorių balsai nedrąsiai pasigirsta mūsų visų bendrai kuriamame muzikos kūne. Kai kurie stiprėja, kai kurie nutyla. Jau eilę metų girdžiu vieną stiprėjantį balsą, kurį šiandien turiu garbės pasveikinti.

Raimondos Žiūkaitės kūriniai dažnai iškildavo į aukštas pozicijas ir laukė šios dienos. Regime platų Raimondos veiklos spektrą – performansai, kamerinė muzika, elektroninė muzika, orkestriniai kūriniai; šalia šių ir meno daktaro disertacija, moksliniai straipsniai, koncertų recenzijos. Galų gale kūrinys, kurį galima vadinti kamerine operą ir kurį šiandien apdovanojame kaip geriausią 2021 metų sceninį kūrinį.

Ar galime keliomis formuluotėmis apibūdinti Raimondos stilių? Jei remtis šiais laikais madinga perskyra tarp paranojiško ir šizofreniško veikimo būdo, tai Raimondos kūrybą norėtųsi priskirti pastarajam, kuris koreliuotų su postmodernistiniu daugialypiškumu, būdingu ir kitiems jos kartos kompozitoriams.

Raimondos disertacija – preciziška konstruktyvių kompozicijos principų analizė; tikėtina, kad konstruktyvūs principai veikia giluminiame jos muzikos organizacijos lygmeny. Tačiau girdimas rezultatas – aistros ir neatspėjamumo persmelkta muzika – teatrališka ir atvira įvairiausiems stilistiniams sprendimams. Tai ryšku ir praeitų metų „Misterijoje“ styginiams ir fortepijonui, kurioje apsikabina brutalumas ir švelnumas, ir kuri taip pat aukštai iškilo mūsų vertinimuose.

Nenuostabu, kad muzikoje su teatro elementais Raimonda atsiskleidė ypač pastebimai. 2021 metų „Saltz ist mein Erbe“, paremtas Zalzburgo miesto, yra eksperimentinio teatro kūrinys, grįstas vokiečių-žydų poetės Nelly Sachs tekstu. Kaip rašo Raimonda, jame kalbama apie mirtį, post-humanizmą ir amžinojo gyvenimo viltį. Tekste aprėpiama mašinos ir gyvo organizmo, individo ir grupės santykių drama, o veiksmas vyksta operacinėje, kur atliekama mumifikacijos procedūra.

Siurrealistinis, mistiškas ir makabriškas, pasižymintis subtilia orkestruote ir vizualiniu sprendimu, jautriai ekspresyvus muzikinis teatras, tarsi adatos smaigaliu išbraižantis į garsus įvyniotą tekstą. Preciziškai pasirinkti tembriniai sprendimai, faktūros ir muzikiniai gestai, puikiai koreliuojantys su vizualine dimensija. Ir tuo pačiu dėmesingumas tylai, kuris įveda distancijos momentą į muziką ir išryškina žodį.

Tegu šis apdovanojimas paskatina Raimondą ir toliau tęsti savo kūrybinę liniją!

Lietuvos muzikos antena

Komentarų dar nėra

Post A Comment