Grįžti į pradžią

2017-06-20

Pirmąją birželio pusę sostinės melomanus tradiciškai džiugina dar 1997-aisiais Nacionalinės filharmonijos organizuoti pradėtas „Vilniaus festivalis“, publikai siūlantis įvairiapusę klasikinės muzikos programą. Džiugu tai, kad festivalis užsako kūrinių ir lietuvių kompozitoriams. Priešingai nei aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“, kuriame koncertai dažnai būna sudaryti tik iš premjerų, „Vilniaus festivalio“ renginiuose šios įsiterpia tarp klasikos. Vienas tokių koncertų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrėnu birželio 7 d. kvietė į Filharmoniją. Ypač masino tarp romantizmo epochos opusų nuskambėjusi Justės Janulytės premjera, specialiai sukurta festivalio užsakymu, kurioje solo partiją griežė žymus italų violončelininkas Mario Brunello.

Visas įrašas



2017-06-15

O. Balakausko kūrinių koncertas „Vilniaus festivalyje“

Osvaldas Balakauskas neabejotinai yra viena tų etaloninių lietuvių muzikos figūrų, kurių kūryba jau turi savo reputaciją ir netgi susiformavusią kalbėjimo apie ją tradiciją. Šio kompozitoriaus muzika susijusi su jo teoriniais darbais – neabejotinai, žymiąja „Dodekatonika“, vienu svarbiausių teorinių muzikos veikalų Lietuvos muzikologijoje. Geriau pažįstantys šios teorijos idėjas nevalingai ieško jos ataidų O. Balakausko muzikoje, o apie teorinius kompozitoriaus darbus žinantys mažiau leidžiasi stebinami skirtingų kūrėjo rašomos muzikos pavidalų. Viena vertus – trūkumas, kita vertus – privalumas O. Balakausko muziką pažinti daugiau fragmentiškai, iš lietuvių muzikos istorijos paskaitų, klausytų įrašų ar lankytų koncertų; skirtingai nei vyresniosios kartos muzikologai neturėjus galimybės stebėti šio kūrėjo muzikinės evoliucijos. Tai leidžia su jo muzika susidurti be įsigalėjusių nuostatų ir sąmonėje suformuoto nepajudinamo įvaizdžio. Todėl muzikine odisėja pavadintas koncertas man asmeniškai buvo smagus nuotykis – kelionė per skirtingus O. Balakausko „žvilgsnius“ į kūrybą.

Visas įrašas



2017-06-12

Vyrauja požiūris, jog, rašant chorui, kažin kokių ekstravagantiškų eksperimentų imtis negalima. Be abejo, vokalinės ir ypač chorinės muzikos specifika diktuoja tam tikrus apribojimus, tačiau vis tiek azartą turėtų kelti klausimas – o kaip kūrybiškai išnaudoti šį specifinį „instrumentą“?

Visas įrašas



2017-05-30

2017 m. gegužės 14 d. seniausias šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ pakvietė į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiąją salę paklausyti ryškiausių kompozicijos katedros studentų darbų. Kaip sakė koncerto vedėjas Edvardas Šumila, „Druskomanija“ neatsiejama nuo LMTA lygiai taip pat, kaip Akademija neįsivaizduoja savo muzikinio gyvenimo be festivalio, ir tai, manau, mažiausiai 33-ejus metus galiojanti tiesa. Koncerto metu skambėjusių kūrinių autoriai – daugiausia ankstyvųjų kursų studentai. Ypač smalsiai buvo laukta pirmojo kurso kūrėjų darbų. Taip pat koncerte skambėjo magistrantų ir doktorantės kūriniai.

Visas įrašas



2017-05-23

Gegužės pabaigoje, kai galvą taip norisi išvaduoti nuo studentiškų problemų, kai taip norisi aktyviais blyksniais ir energijos pliūpsniais nušviesti savo jaunatvišką būtį, galiausiai, kai viskas taip pašėlusiai žydi ir pažadina nuo žiemos pilkumos prisnūdusias akis – mes sulaukiame „Druskomanijos“. „Mes“ – tai labiausiai LMTA kompozicijos ir (kiek kukliau) muzikologijos studentai ar jauni absolventai: „Druskomanija“ neretai jaunam muzikos kūrėjui yra viena iš pirmųjų platformų, kurioje viešai suskamba jo kūryba, klausytojai dažniausiai – bendraamžė jaunuomenė, kurioje smagu dalintis savo įspūdžiais, idėjomis, vertinimais, požiūriais ir kt. „Druskomanija“ – tai akademinės muzikos rato jaunosios dalies „galaktika“, kuri lyg ir turėtų kibirkščiuoti nuo progresyvių, išradingų, nenuobodžių kūrybinių idėjų aktyvinimo.

 

Visas įrašas



2017-05-23

Įspūdžiai iš Laimio Vilkončiaus roko operos

Visas įrašas



2017-05-16

Gegužės 13 d. prasidėjo 33-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“. Šiais metais programoje – trylika renginių, kurie vyks Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kiekvienais metais, festivalio programa žada atiduoti duoklę šiuolaikinei muzikai, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos kūrėjų kompozicijų. „Druskomanijos“ atidarymo koncerte, kuris vyko Vilniaus dailės akademijoje, Šachmatinėje salėje, it iš gausybės rago pabiro naujausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos studentų darbai. Skambėjo penkių kūrėjų – Lino Rupšlaukio, Jūros Elenos Šedytės, Godos Marijos Gužauskaitės, Viltės Žakevičiūtės ir Andriaus Šiurio – muzika.

Visas įrašas



2017-05-10

Festivalis „Druskomanija“ yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai platforma, kurioje jauni kompozitoriai gali ne tik išbandyti savo kūrybines idėjas, įgyti patirties bendraudami su atlikėjais, bet ir pasisemti kūrybinių idėjų iš savo kolegų, kurie atvyksta iš įvairiausių pasaulio kampelių. 32-asis tarptautinis Kompozitorių sąjungos organizuojamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ šiemet vyks gegužės 22–29 d. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kasmet, festivalio programa žada numalšinti šviežios muzikos alkį, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos ir užsienio kūrėjų kompozicijų. Šių metų „Druskomanijoje“ – daugiau nei 20 premjerų ir net 12 koncertų.

„Tai puiki galimybė mokytis, bendrauti ir pasidalyti savo kūrybiniais pasiekimais“ – taip į klausimą, ką jam reiškia „Druskomanijos“ festivalis, atsakė vienas šiame festivalyje dalyvausiančių lietuvių kompozitorių, meno daktaras Andrius Maslekovas (g. 1985 m.). Kompozitorius noriai sutiko pasidalyti savo neįkainojama patirtimi, susijusia su šiuo festivaliu, supažindino su skambėsiančiu jo kūriniu, netgi sutiko atskleisti, kodėl pasirinko kompozitoriaus kelią ir ko galima tikėtis jame. A. Maslekovą kalbino Karolina Šaltmirytė.

Visas įrašas



2017-05-10

2017 m. balandžio 8 d. JAV, Oklando mieste, vyko pirmasis „Baltijos choro muzikos“ festivalis. Unikalia šio regiono chorine muzika susižavėję entuziastai subūrė akademinius ir pusiau profesionalius chorus į renginį, kuriame ne tik pristatyta Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos kompozitorių vokalinė muzika, bet ir prisiminta viena didžiausių arealo istorinių žaizdų – masiniai gyventojų trėmimai. Šiame renginyje skambėjo dviejų lietuvių autorių – Vaclovo Augustino ir Vytauto Miškinio – kūriniai, o pastarajam kompozitoriui buvo patikėta ir parašyti naują kompoziciją, skirtą specialiai šiam festivaliui. Apie renginio idėją, Baltijos regiono kompozitorių chorinės muzikos išskirtinumą ir istorinės atminties įprasminimo svarbą su viena festivalio iniciatorių, amerikiečių choro dirigente Brigitte Doss-Johnson kalbėjosi Rasa Murauskaitė.

Visas įrašas



2017-05-05
Austės Nakienės knyga „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos“, kuria pelnytai galima pavadinti ne tik (etno)muzikologine, bet ir platesne prasme kultūrologine studija, yra labai savalaikis leidinys. Sunku būtų nepastebėti, kaip stipriai per pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjo naujausias etnokultūrinis sąjūdis. Tradicinės lietuvių ir baltų kultūros elementai naujai atrandami arba išrandami, puoselėjami, interpretuojami, įtraukiami į šiuolaikinę kultūrą – pirmiausia jaunų žmonių. Visas įrašas



Archyvas >>>

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f