Grįžti į pradžią

2018-02-19
Istorinės vasario 16-osios išvakarėse Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su vienu žymiausių jaunosios kartos lietuvių pianistų Daumantu Kirilausku surengė iškilmingą valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą koncertą „Dedikacija Lietuvai“. Jo metu skambėjo lietuvių kompozitorių kūriniai bei iškilmingas Johanno Sebastiano Bacho Koncertas A-dur. Vakarą vedė maestro Donatas Katkus, kuris vos prieš keletą mėnesių orkestro batutą perdavė tarptautinį pripažinimą pelniusiam, jaunam ir perspektyviam dirigentui Modestui Barkauskui, kurio vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, subtiliai pasipuošęs Lietuvos vėliavos spalvomis, šventine nuotaika spindėjo viso koncerto metu. Visas įrašas



2017-12-22
Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija (ISCM) veikia jau beveik šimtą metų ir nuo pat savo atsiradimo rūpinasi šiuolaikinės muzikos sklaida. Vienas svarbiausių organizacijos renginių – kasmet rengiamos ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos, kuriose pristatoma muzika iš viso pasaulio. Šis festivalis tampa svarbia kūrėjų, atlikėjų, prodiuserių susitikimo platforma, kurioje skamba ir lietuvių menininkų darbai – šiais metais Lietuvą Vankuveryje, Kanadoje lapkričio 2–8 d. vykusiame festivalyje atstovavo kompozitorių, ISCM Lietuvos sekcijos pirmininko Vytauto Germanavičiaus ir Egidijos Medekšaitės kūriniai. Gyvas įspūdis – pokalbyje apie pačią organizaciją ir pastarojo festivalio įspūdžius. Visas įrašas



2017-12-20
Muzikologė, baleto kritikė, knygų ir monografijų autorė, ilgametė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja prof. dr. Audronė Žiūraitytė lapkričio 7 d. atšventė gražią gyvenimo sukaktį – 65-metį. Šia proga – pokalbis su profesore ne tik apie profesiją, bet ir apie gyvenimą muzikoje, į kurį pastūmėjo tėvelių – garbių muzikų – šeima. Visas įrašas



2017-12-20

Ko gero, dar vis nedažnas žino, jog Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Muzikos inovacijų studijų centre yra įsikūrusi Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sfera. Ši erdvė – unikali, viena iš keleto pasaulyje. Nuostabiausia tai, jog būtent joje kūrinių galima pasiklausyti visiškai kitaip nei esame įpratę – erdviniu formatu. Sferą sudaro Ambix programinio įskiepio valdomi 24 garso šaltiniai, dėl kurių garsą girdime ambisoniniu formatu. Šioje sferoje garsas įgauna rutulio arba kupolo formą, o tai leidžia kūrinio klausytis tarsi iš vidaus ar iš skirtingų jo pusių.

Visas įrašas



2017-12-20

2017 m. gruodžio 15 ir 16 dienomis Vilniuje nuskambėjo du svarbūs kūriniai. Kongresų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas orkestras atliko Felikso Bajoro premjerą „Tapyti muziką“ (To Paint Music), o Nacionalinėje filharmonijoje Modesto Pitrėno vadovaujamas orkestras pateikė naują Osvaldo Balakausko Penktosios simfonijos (2001) interpretaciją, pažymėdamas ja kompozitoriaus aštuoniasdešimtmetį.

Visas įrašas



2017-12-08

Naujo lietuviško baleto premjera – „tai jau savaime įvykis!“, teigiama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) svetainėje, pristatant Mindaugo Urbaičio baletą „Procesas“, kurio pirmieji spektakliai įvyko 2017 m. gruodžio 1 ir 2 d. Visiškai sutinku dėl tokio galbūt ir kiek sureikšmintu tonu išsakyto „savaiminio įvykio“, nes savų autorių baletai nėra kasmetinė šventė; operos srityje yra kitaip – dabar populiarūs ir mažesni, kameriniai formatai, taigi opera nebūtinai statoma LNOBT (prisiminkime kasmetinę „Naujosios operos akciją“ ir kitus mažiau įpareigojančius projektus), be to, jos esminė medžiaga – muzika, už kurią atsakingas vienintelis kompozitorius, ir tik paskui prisideda teatrinis apipavidalinimas – režisūra, scenografija ir kt. O baleto atsiradimas komplikuotesnis, juk šalia kompozitoriaus atsiranda dar vienas fundamentalios svarbos asmuo – choreografas, ir kūrybinis rezultatas (dar prieš režisūrą) tampa dviejų autorių sinergijos išdava. Galbūt tas kompleksiškas kūrybos procesas kažkiek ir lemia, kad baletas tarp mūsų kūrėjų nėra toks populiarus kaip opera. Galbūt tai lemia ir sąmonėje dar užsilikęs baleto kaip senamadiškos, pompastiškos, dirbtinės meno šakos įvaizdis – nors LNOBT publika baletą myli ir spektaklių salės retai būna nepilnos.

Visas įrašas



2017-11-29

Mokslas ir menas. Šios dvi sąvokos eilinių žmonių sąmonėje yra linkę suformuoti tam tikrą stereotipais grįstą dichotomiją: esą mokslininkas – tai racionalus, žiniomis, logika ir protu besivadovaujantis vidutinio amžiaus fizikos instituto mokslinis darbuotojas, o menininkas – intuicija besikliaunantis plevėsa, gyvenantis kokioje nors bohemiškoje landynėje, nelyginant J. Kunčino romane. Ir nors šiame romantizmo pasaulėjautoje susiformavusiame požiūryje iš tiesų yra dalis tiesos, žvelgiant į kitose istorinėse epochose vyravusius ir XXI a. beįsigalinčius šių sričių traktavimus, jų takoskyra pasidaro nebe tokia ryški. Ji kartais apskritai išnyksta, ypač kalbant apie muziką, kuri dar Antikoje buvo priskiriama tiksliesiems mokslams. Riba tarp mokslo ir meno (kaip sąvokų) XXI a. tampa ne tokia matoma ne tik dėl menus tyrinėjančių mokslo sričių ar meno kūrimui naudojamų mokslinių pasiekimų, bet ir dėl pačių menininkų, kurie yra linkę moksliškai gilintis į savo amatą bei dalintis savo atradimais. Taip sukuriama nauja mokslo ir meno amalgama – meninis tyrimas. Kaip rašo Julianas Kleinas (plačiau: Klein, J. What is Artistic Research? In: Gegenworte 23, 2010, Berlin-Brandenburg Academy of Sciences and Humanities), klausimas „kas yra meninis tyrimas?“ yra iš esmės neteisingas, reikėtų klausti „kada tyrimas yra meninis?“ Meninį tyrimą gali sudaryti menininko santykis su jo kuriamais meno objektais, gilinimasis į juos, žinių sėmimasis per juos, naujų objektų kūrimas remiantis jau įgytomis žiniomis, taip pat tyrimo idėjos meniškumas ir dar daugelis kitų dimensijų. Meninis tyrimas gali būti mokslinis, o mokslinis tyrimas – meninis. Ribos tarp šių dviejų dimensijų nustatyti neįmanoma, o tai ir yra bene įdomiausia šio reiškinio pusė.

Visas įrašas



2017-11-29

Klausantis 20-ojo Tarptautinio akordeono festivalio „Vilnius 2017“ koncertų, teko pastebėti, jog lietuvių akordeonistai yra ypač dėmesingi šiuolaikinei akademinei muzikai. Šio dėmesingumo apraiška – ir nuo 2013 m. festivalio tradicija tapęs lietuvių kompozitorių premjerų akordeonui koncertas, kuriame progą išbandyti save rašant šiam charakteringam instrumentui turi jaunieji kūrėjai. Šiuos koncertus galima pavadinti vienu efektyvių kūrėjų ir atlikėjų bendradarbiavimo pavyzdžių, kai tarp jų užmezgamas tamprus ir vaisingas ryšys.

Visas įrašas



2017-11-21
Nebūtų pernelyg drąsu Gailės Griciūtės muzikinę veiklą pavadinti įvairialype: ši jauna kūrėja – garso menininkė, improvizatorė ir kompozitorė. Atlikėjos veikloje stiprėjęs didesnės kūrybinės laisvės poreikis pamažu išaugo į kompozicinę veiklą, paraleliai papildančią G. Griciūtės muzikavimą. Menininkės kūryba atveria jos drąsių ir plačių ieškojimų siekį – eksperimentais, netradicinėmis kūrybinėmis strategijomis, kūriniuose užkoduotomis kompleksiškomis idėjomis. Kviečiame fragmentiškai – tarytum per langus – pažvelgti į jos kūrybinio pasaulio nuotrupas. Visas įrašas



2017-11-15

Prancūzų rašytojas Gustave'as Flaubert’as yra pasakęs: „Kvailumas slypi išvadų troškime“, bet visuomenė be analizių, nuomonių ir visokio plauko apibendrinimų turbūt negalėtų egzistuoti. Dvi svarbiausios 27-ojo aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ išvados yra labai paprastos: „Gaida“ baigėsi ir buvo puiki. Neįprastai maloniai keista buvo stebėti, kiek daug dėmesio festivalio renginiai sulaukė iš spaudos, skaityti skirtingas tų pačių koncertų recenzijas – toks koncentruotas dėmesys šiuolaikinei muzikai, norėtųsi, kad būtų ne fragmentiškas, o tęstinis reiškinys, kaip ir pilnos koncertų salės. Bandyti žerti kritiką šiųmečiam festivaliui, tarkim, dėl išskirtinio vieno kompozitoriaus (Davido Lango) ar stiliaus (minimalizmo / postminimalizmo) viešpatavimo nebūtų prasminga, tačiau norisi pasidalinti keliais pastebėjimais.

Visas įrašas



Archyvas >>>

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f