Grįžti į pradžią

2017-12-08

Naujo lietuviško baleto premjera – „tai jau savaime įvykis!“, teigiama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) svetainėje, pristatant Mindaugo Urbaičio baletą „Procesas“, kurio pirmieji spektakliai įvyko 2017 m. gruodžio 1 ir 2 d. Visiškai sutinku dėl tokio galbūt ir kiek sureikšmintu tonu išsakyto „savaiminio įvykio“, nes savų autorių baletai nėra kasmetinė šventė; operos srityje yra kitaip – dabar populiarūs ir mažesni, kameriniai formatai, taigi opera nebūtinai statoma LNOBT (prisiminkime kasmetinę „Naujosios operos akciją“ ir kitus mažiau įpareigojančius projektus), be to, jos esminė medžiaga – muzika, už kurią atsakingas vienintelis kompozitorius, ir tik paskui prisideda teatrinis apipavidalinimas – režisūra, scenografija ir kt. O baleto atsiradimas komplikuotesnis, juk šalia kompozitoriaus atsiranda dar vienas fundamentalios svarbos asmuo – choreografas, ir kūrybinis rezultatas (dar prieš režisūrą) tampa dviejų autorių sinergijos išdava. Galbūt tas kompleksiškas kūrybos procesas kažkiek ir lemia, kad baletas tarp mūsų kūrėjų nėra toks populiarus kaip opera. Galbūt tai lemia ir sąmonėje dar užsilikęs baleto kaip senamadiškos, pompastiškos, dirbtinės meno šakos įvaizdis – nors LNOBT publika baletą myli ir spektaklių salės retai būna nepilnos.

Visas įrašas



2017-11-29

Mokslas ir menas. Šios dvi sąvokos eilinių žmonių sąmonėje yra linkę suformuoti tam tikrą stereotipais grįstą dichotomiją: esą mokslininkas – tai racionalus, žiniomis, logika ir protu besivadovaujantis vidutinio amžiaus fizikos instituto mokslinis darbuotojas, o menininkas – intuicija besikliaunantis plevėsa, gyvenantis kokioje nors bohemiškoje landynėje, nelyginant J. Kunčino romane. Ir nors šiame romantizmo pasaulėjautoje susiformavusiame požiūryje iš tiesų yra dalis tiesos, žvelgiant į kitose istorinėse epochose vyravusius ir XXI a. beįsigalinčius šių sričių traktavimus, jų takoskyra pasidaro nebe tokia ryški. Ji kartais apskritai išnyksta, ypač kalbant apie muziką, kuri dar Antikoje buvo priskiriama tiksliesiems mokslams. Riba tarp mokslo ir meno (kaip sąvokų) XXI a. tampa ne tokia matoma ne tik dėl menus tyrinėjančių mokslo sričių ar meno kūrimui naudojamų mokslinių pasiekimų, bet ir dėl pačių menininkų, kurie yra linkę moksliškai gilintis į savo amatą bei dalintis savo atradimais. Taip sukuriama nauja mokslo ir meno amalgama – meninis tyrimas. Kaip rašo Julianas Kleinas (plačiau: Klein, J. What is Artistic Research? In: Gegenworte 23, 2010, Berlin-Brandenburg Academy of Sciences and Humanities), klausimas „kas yra meninis tyrimas?“ yra iš esmės neteisingas, reikėtų klausti „kada tyrimas yra meninis?“ Meninį tyrimą gali sudaryti menininko santykis su jo kuriamais meno objektais, gilinimasis į juos, žinių sėmimasis per juos, naujų objektų kūrimas remiantis jau įgytomis žiniomis, taip pat tyrimo idėjos meniškumas ir dar daugelis kitų dimensijų. Meninis tyrimas gali būti mokslinis, o mokslinis tyrimas – meninis. Ribos tarp šių dviejų dimensijų nustatyti neįmanoma, o tai ir yra bene įdomiausia šio reiškinio pusė.

Visas įrašas



2017-11-29

Klausantis 20-ojo Tarptautinio akordeono festivalio „Vilnius 2017“ koncertų, teko pastebėti, jog lietuvių akordeonistai yra ypač dėmesingi šiuolaikinei akademinei muzikai. Šio dėmesingumo apraiška – ir nuo 2013 m. festivalio tradicija tapęs lietuvių kompozitorių premjerų akordeonui koncertas, kuriame progą išbandyti save rašant šiam charakteringam instrumentui turi jaunieji kūrėjai. Šiuos koncertus galima pavadinti vienu efektyvių kūrėjų ir atlikėjų bendradarbiavimo pavyzdžių, kai tarp jų užmezgamas tamprus ir vaisingas ryšys.

Visas įrašas



2017-11-21
Nebūtų pernelyg drąsu Gailės Griciūtės muzikinę veiklą pavadinti įvairialype: ši jauna kūrėja – garso menininkė, improvizatorė ir kompozitorė. Atlikėjos veikloje stiprėjęs didesnės kūrybinės laisvės poreikis pamažu išaugo į kompozicinę veiklą, paraleliai papildančią G. Griciūtės muzikavimą. Menininkės kūryba atveria jos drąsių ir plačių ieškojimų siekį – eksperimentais, netradicinėmis kūrybinėmis strategijomis, kūriniuose užkoduotomis kompleksiškomis idėjomis. Kviečiame fragmentiškai – tarytum per langus – pažvelgti į jos kūrybinio pasaulio nuotrupas. Visas įrašas



2017-11-15

Prancūzų rašytojas Gustave'as Flaubert’as yra pasakęs: „Kvailumas slypi išvadų troškime“, bet visuomenė be analizių, nuomonių ir visokio plauko apibendrinimų turbūt negalėtų egzistuoti. Dvi svarbiausios 27-ojo aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ išvados yra labai paprastos: „Gaida“ baigėsi ir buvo puiki. Neįprastai maloniai keista buvo stebėti, kiek daug dėmesio festivalio renginiai sulaukė iš spaudos, skaityti skirtingas tų pačių koncertų recenzijas – toks koncentruotas dėmesys šiuolaikinei muzikai, norėtųsi, kad būtų ne fragmentiškas, o tęstinis reiškinys, kaip ir pilnos koncertų salės. Bandyti žerti kritiką šiųmečiam festivaliui, tarkim, dėl išskirtinio vieno kompozitoriaus (Davido Lango) ar stiliaus (minimalizmo / postminimalizmo) viešpatavimo nebūtų prasminga, tačiau norisi pasidalinti keliais pastebėjimais.

Visas įrašas



2017-11-13

Kompozitoriui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Mindaugui Urbaičiui šiais metais sukako 65 metai. Jo kūriniai žinomi ir mėgstami Lietuvoje, o susidomėjimas jo paskaitomis LMTA yra tiesiog stebėtinas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su Mindaugu Urbaičiu, kuriame kompozitorius kalbėjo ne tik apie profesinės sėkmės paslaptis, bet ir apie požiūrį į studentus, vaikystės svajones ir daugybę kitų dalykų.

Paulina Liubarskytė

Visas įrašas



2017-11-09

27-asis festivalis „Gaida“, gyvybingai besisukdamas kartu su rudens krentančių lapų verpetais, įgavo pagreitį ir šeštadienį, lapkričio 4-ąją, pristatė vieną iš paskutinių programų. Filharmonijos salė prisipildė susikaupimo ir įdomios, tylios vidinių išgyvenimų refleksijos atėjusiųjų veiduose. Pristatytos dvi pasaulinės premjeros: Justinos Repečkaitės naujas kūrinys „Cosmatesque“ ir Tomo Kutavičiaus „Mąstanti nendrė“ simfoniniam orkestrui. Taip pat koncerte skambėjo ir dar vienas Davido Lango, kuris tapo savotišku 2017 m. „Gaidos“ simboliu, kūrinys „Man Made“ orkestrui ir mušamųjų grupei. Šį kūrinį atliekant girdėjome žymiuosius atlikėjus iš JAV „So Percussion“. Vakaro kulminacija – Arvo Pärto koncertas fortepijonui ir orkestrui „Lamentate“, kurio solistas – charizma žavintis Lietuvos pianistas Lukas Geniušas. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncerte dirigavo australų-italų kilmės dirigentas Christopheris Lyndon-Gee.

Visas įrašas



2017-10-30

Spalio 27 d., penktadienį, festivalis „Gaida“ persikėlė į Vilniaus Kongresų rūmų sceną, kurioje Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) vadovavo patyręs šiuolaikinės muzikos interpretatorius Jurjenas Hempelas. Jų ir solistų Daumanto Kirilausko, Juozo Milašiaus ir Arvydo Kazlausko paruoštoje programoje skambėjo Yannio Kyriakideso, Algirdo Martinaičio, Justės Janulytės ir Davido Lango kūriniai. Apačioje – koncerto patirčių įkvėptas tekstas.

Visas įrašas



2017-10-25

Sekmadienio, spalio 22-osios, vakarą šiuolaikinės muzikos gerbėjai rinkosi į Šiuolaikinio meno centrą, kur turėjo vykti antrasis aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas. Jis subūrė nemaža klausytojų – salė buvo sausakimša. Ko gero, labiausiai intrigavo jau pernai gerą reputaciją užsitarnavęs jaunatviškas šiuolaikinės muzikos kolektyvas „Synaesthesis“ ir jo pasirinkta koncerto programa. Vakaro metu išgirdome net dvi lietuviškas premjeras: dėstytojo, žymaus ir pripažinto kompozitoriaus Ryčio Mažulio bei jo studento, jauno ir perspektyvaus kūrėjo, Dominyko Digimo kūrinius. Taip pat skambėjo kviestinių festivalio kompozitorių Davido Lango ir Yannio Kyriakideso kūriniai.

Visas įrašas



2017-10-24

Šiųmetinė „Gaida“ nebeturi kurį laiką buvusios įprastos temos ar šūkio (pvz., pernykštė „Keys & Strings“, dar ankstesnių metų „Kitos teritorijos. Kiti pasauliai. Global LT“, „Gaida GO“, muzikinis teatras ir pan.) – vietoj jų pasirinkti keturi festivalio kompozitoriai, kurių kūryba skambės daugelyje „Gaidos“ koncertų: tai amerikiečiai postminimalistai Davidas Langas ir Johnas Adamsas, prancūzas Yannas Robinas ir iš Kipro kilęs, o dabar Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Yannis Kyriakides. Festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas paminėti D. Lango 60-metį – iš šešių nuskambėjusių kūrinių net keturi buvo jo; kitos dvi kompozicijos taip pat neeilinės – tai lietuvių kompozitorių Algirdo Navicko ir Žibuoklės Martinaitytės kūrinių premjeros. Priešingai nei įprastai, festivalio atidarymas nebuvo „simfoninis“: programą kartu su solistais parengė Lietuvos kamerinis orkestras (LKO), diriguojamas Roberto Šerveniko.

Visas įrašas



Archyvas >>>

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f