Puslapis 1 iš 13  > >>

2017-09-22

Man labai patinka patirti istorijas, kurios yra už meno kūrinių. Ir kurti tokias istorijas. „Muzika erdvėje“ jau savaime turi šimtalapį sluoksnyną. Festivalio renginiuose veikia ne tik muzika, bet ir lokacija, klimatas, kvapai, sienų spalvos ir autentiškų žmonių dalyvavimas. Holistiniai koncertai, naujos realybės. Kadangi a) „Muzika erdvėje“ savo idėja sukūrė naujas garsines realybes, b) kurios jau praėjo, be to, c) rašyti apie girdėtą muziką, manau, nėra prasmės, d) ir neverta atkūrinėti praėjusių patirčių skambant jau kitiems garsams. Todėl paruošiau jums interaktyvų „Muzikos erdvėje“ sukurtos realybės remiksą, kuriame grosime Youtubu, žodžių morfologija ir sintakse, istorijomis ir įspūdžiais, ir bandysime pirmą arba darkartą patekti į „Muzikos erdvėje’17“ renginius savo vaizduotėje.

Didžiausiam įspūdžiui patirti kviečiu aktyviai dalyvauti ir linkiu geros kelionės.

Visas įrašas



2017-09-18

Atrasti naują ryšį su muzika, naują ryšį su erdve ir svarbiausia – atrasti ryšį su bendruomene. Tam kviečia jau trečius metus rengiama kūrybinė platforma „Muzika erdvėje“, raginanti mus muziką išgirsti įvairiausiose Vilniaus miesto vietovėse – Halės turguje, Valdovų rūmuose, troleibuse (praeitais metais Mato Drukteinio, Jutos Pranulytės ir Mykolo Natalevičiaus kompozicijos skambėjo pasirinktų Vilniaus mikrorajonų – Vilkpėdės, Lazdynų ir Šnipiškių – požeminėse perėjose, stotelėse ir ligoninėse). Pagrindinė šių metų kūrybinės platformos tema – bendruomenė; čia siekiama analizuoti erdvę kaip bendruomenę, jos sąvoką, kontekstą, būtį ir aplinką. Gilinantis ne tik į muzikos poveikį ir jos ryšį su žmonėmis, stengiamasi atrasti kiekvienos atskiros bendruomenės poziciją ir laikyseną šiuolaikinėje Vilniaus visuomenėje. Tačiau projekte bendruomenės neidealizuojamos, nesiekiama atskleisti vertingiausių jų pusių, bet norima parodyti patiriamas sudėtingas integracijos problemas ir kitus skaudulius. Organizatoriai kvietė susipažinti su Keturiasdešimties Totorių kaimo bendruomene, moterų futbolo akademija „Žalgiris“, Vilniaus miesto nakvynės namų bendruomene ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Kompozitoriai Agnė Matulevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Filtercutter, Juta Pranulytė ir Snieguolė Dikčiūtė, pristatydami kurtas kompozicijas, instaliacijas ir performansus, stengėsi ne tik atspindėti šių žmonių ryšį su muzika ir menu, tačiau kartu ir atskleisti šių bendruomenių įvairovę, jų problemas bei pasiekimus.

Visas įrašas



2017-08-25

Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) 2011 m. inicijuota Druskininkų menininkų rezidencijos (Druskininkai Artists Residence – DAR) programa kasmet suburia menininkus naujoms tarptautinėms-tarpkultūrinėms patirtims ir, žinoma, produktyviam kūrybiniam darbui įkvepiančioje aplinkoje. Su šių metų rezidencijos dalyvių kūrybos rezultatais susipažinti buvo galima DAR baigiamajame renginyje Menų spaustuvėje rugpjūčio 14 d. Čia kompozitorių menines idėjas įgyvendino šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis” (vad. Karolis Variakojis), kuris, laimė, įpratęs prie neįprastų atlikimo formų – šiame koncerte atlikėjams teko ir skaityti grafinę partitūrą vaikštant, ir grojant judėti bei keisti padėtį erdvėje pagal nurodytus ženklus.

Visas įrašas



2017-07-21

Pokalbis su operos „Į švyturį“ autorėmis Rita Mačiliūnaite ir Gabriele Labanauskaite

Kiekvieną kartą išgirdus apie vyksiančius festivalius pirmiausiai norisi peržiūrėti, atidžiai išnagrinėti būsimą programą, pasižymėti norimus aplankyti renginius, pastebėti jau žinomas ir dar nematytas kolegų, atlikėjų, kūrybinės komandos narių pavardes. Ne išimtis buvo dar gegužę Klaipėdoje vykusio Kamerinės operos festivalio naujienos, tarp kurių ir šviežia kamerinė opera „Į švyturį“. Apie operą, kūrybinį procesą ir kitus įdomius dalykus pakviečiau pasikalbėti kompozitorę Ritą Mačiliūnaitę bei libreto autorę Gabrielę Labanauskaitę, kurios mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais.

Visas įrašas



2017-06-20

Pirmąją birželio pusę sostinės melomanus tradiciškai džiugina dar 1997-aisiais Nacionalinės filharmonijos organizuoti pradėtas „Vilniaus festivalis“, publikai siūlantis įvairiapusę klasikinės muzikos programą. Džiugu tai, kad festivalis užsako kūrinių ir lietuvių kompozitoriams. Priešingai nei aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“, kuriame koncertai dažnai būna sudaryti tik iš premjerų, „Vilniaus festivalio“ renginiuose šios įsiterpia tarp klasikos. Vienas tokių koncertų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrėnu birželio 7 d. kvietė į Filharmoniją. Ypač masino tarp romantizmo epochos opusų nuskambėjusi Justės Janulytės premjera, specialiai sukurta festivalio užsakymu, kurioje solo partiją griežė žymus italų violončelininkas Mario Brunello.

Visas įrašas



2017-06-15

O. Balakausko kūrinių koncertas „Vilniaus festivalyje“

Osvaldas Balakauskas neabejotinai yra viena tų etaloninių lietuvių muzikos figūrų, kurių kūryba jau turi savo reputaciją ir netgi susiformavusią kalbėjimo apie ją tradiciją. Šio kompozitoriaus muzika susijusi su jo teoriniais darbais – neabejotinai, žymiąja „Dodekatonika“, vienu svarbiausių teorinių muzikos veikalų Lietuvos muzikologijoje. Geriau pažįstantys šios teorijos idėjas nevalingai ieško jos ataidų O. Balakausko muzikoje, o apie teorinius kompozitoriaus darbus žinantys mažiau leidžiasi stebinami skirtingų kūrėjo rašomos muzikos pavidalų. Viena vertus – trūkumas, kita vertus – privalumas O. Balakausko muziką pažinti daugiau fragmentiškai, iš lietuvių muzikos istorijos paskaitų, klausytų įrašų ar lankytų koncertų; skirtingai nei vyresniosios kartos muzikologai neturėjus galimybės stebėti šio kūrėjo muzikinės evoliucijos. Tai leidžia su jo muzika susidurti be įsigalėjusių nuostatų ir sąmonėje suformuoto nepajudinamo įvaizdžio. Todėl muzikine odisėja pavadintas koncertas man asmeniškai buvo smagus nuotykis – kelionė per skirtingus O. Balakausko „žvilgsnius“ į kūrybą.

Visas įrašas



2017-06-12

Vyrauja požiūris, jog, rašant chorui, kažin kokių ekstravagantiškų eksperimentų imtis negalima. Be abejo, vokalinės ir ypač chorinės muzikos specifika diktuoja tam tikrus apribojimus, tačiau vis tiek azartą turėtų kelti klausimas – o kaip kūrybiškai išnaudoti šį specifinį „instrumentą“?

Visas įrašas



2017-05-30

2017 m. gegužės 14 d. seniausias šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ pakvietė į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiąją salę paklausyti ryškiausių kompozicijos katedros studentų darbų. Kaip sakė koncerto vedėjas Edvardas Šumila, „Druskomanija“ neatsiejama nuo LMTA lygiai taip pat, kaip Akademija neįsivaizduoja savo muzikinio gyvenimo be festivalio, ir tai, manau, mažiausiai 33-ejus metus galiojanti tiesa. Koncerto metu skambėjusių kūrinių autoriai – daugiausia ankstyvųjų kursų studentai. Ypač smalsiai buvo laukta pirmojo kurso kūrėjų darbų. Taip pat koncerte skambėjo magistrantų ir doktorantės kūriniai.

Visas įrašas



2017-05-23

Gegužės pabaigoje, kai galvą taip norisi išvaduoti nuo studentiškų problemų, kai taip norisi aktyviais blyksniais ir energijos pliūpsniais nušviesti savo jaunatvišką būtį, galiausiai, kai viskas taip pašėlusiai žydi ir pažadina nuo žiemos pilkumos prisnūdusias akis – mes sulaukiame „Druskomanijos“. „Mes“ – tai labiausiai LMTA kompozicijos ir (kiek kukliau) muzikologijos studentai ar jauni absolventai: „Druskomanija“ neretai jaunam muzikos kūrėjui yra viena iš pirmųjų platformų, kurioje viešai suskamba jo kūryba, klausytojai dažniausiai – bendraamžė jaunuomenė, kurioje smagu dalintis savo įspūdžiais, idėjomis, vertinimais, požiūriais ir kt. „Druskomanija“ – tai akademinės muzikos rato jaunosios dalies „galaktika“, kuri lyg ir turėtų kibirkščiuoti nuo progresyvių, išradingų, nenuobodžių kūrybinių idėjų aktyvinimo.

 

Visas įrašas



2017-05-23

Įspūdžiai iš Laimio Vilkončiaus roko operos

Visas įrašas



2017-05-16

Gegužės 13 d. prasidėjo 33-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“. Šiais metais programoje – trylika renginių, kurie vyks Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kiekvienais metais, festivalio programa žada atiduoti duoklę šiuolaikinei muzikai, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos kūrėjų kompozicijų. „Druskomanijos“ atidarymo koncerte, kuris vyko Vilniaus dailės akademijoje, Šachmatinėje salėje, it iš gausybės rago pabiro naujausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos studentų darbai. Skambėjo penkių kūrėjų – Lino Rupšlaukio, Jūros Elenos Šedytės, Godos Marijos Gužauskaitės, Viltės Žakevičiūtės ir Andriaus Šiurio – muzika.

Visas įrašas



2017-05-10

Festivalis „Druskomanija“ yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai platforma, kurioje jauni kompozitoriai gali ne tik išbandyti savo kūrybines idėjas, įgyti patirties bendraudami su atlikėjais, bet ir pasisemti kūrybinių idėjų iš savo kolegų, kurie atvyksta iš įvairiausių pasaulio kampelių. 32-asis tarptautinis Kompozitorių sąjungos organizuojamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ šiemet vyks gegužės 22–29 d. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kasmet, festivalio programa žada numalšinti šviežios muzikos alkį, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos ir užsienio kūrėjų kompozicijų. Šių metų „Druskomanijoje“ – daugiau nei 20 premjerų ir net 12 koncertų.

„Tai puiki galimybė mokytis, bendrauti ir pasidalyti savo kūrybiniais pasiekimais“ – taip į klausimą, ką jam reiškia „Druskomanijos“ festivalis, atsakė vienas šiame festivalyje dalyvausiančių lietuvių kompozitorių, meno daktaras Andrius Maslekovas (g. 1985 m.). Kompozitorius noriai sutiko pasidalyti savo neįkainojama patirtimi, susijusia su šiuo festivaliu, supažindino su skambėsiančiu jo kūriniu, netgi sutiko atskleisti, kodėl pasirinko kompozitoriaus kelią ir ko galima tikėtis jame. A. Maslekovą kalbino Karolina Šaltmirytė.

Visas įrašas



2017-05-10

2017 m. balandžio 8 d. JAV, Oklando mieste, vyko pirmasis „Baltijos choro muzikos“ festivalis. Unikalia šio regiono chorine muzika susižavėję entuziastai subūrė akademinius ir pusiau profesionalius chorus į renginį, kuriame ne tik pristatyta Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos kompozitorių vokalinė muzika, bet ir prisiminta viena didžiausių arealo istorinių žaizdų – masiniai gyventojų trėmimai. Šiame renginyje skambėjo dviejų lietuvių autorių – Vaclovo Augustino ir Vytauto Miškinio – kūriniai, o pastarajam kompozitoriui buvo patikėta ir parašyti naują kompoziciją, skirtą specialiai šiam festivaliui. Apie renginio idėją, Baltijos regiono kompozitorių chorinės muzikos išskirtinumą ir istorinės atminties įprasminimo svarbą su viena festivalio iniciatorių, amerikiečių choro dirigente Brigitte Doss-Johnson kalbėjosi Rasa Murauskaitė.

Visas įrašas



2017-05-05
Austės Nakienės knyga „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos“, kuria pelnytai galima pavadinti ne tik (etno)muzikologine, bet ir platesne prasme kultūrologine studija, yra labai savalaikis leidinys. Sunku būtų nepastebėti, kaip stipriai per pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjo naujausias etnokultūrinis sąjūdis. Tradicinės lietuvių ir baltų kultūros elementai naujai atrandami arba išrandami, puoselėjami, interpretuojami, įtraukiami į šiuolaikinę kultūrą – pirmiausia jaunų žmonių. Visas įrašas



2017-05-05
2017 m. balandžio 25 d. profesorei Gražinai Daunoravičienei-Žuklytei įteikta Vytauto Landsbergio premija - už teorinės minties fundamentalų pjūvį ir lietuvių kompozitorių mokyklos modernėjimo genezės atodangas knygoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“. Visas įrašas



2017-05-03

Muzikologija yra plati sąvoka. Muzikologo darbas, arba muzikologinė kompetencija, reikalinga labai daugelyje sričių:
nuo mokslo iki reklamos,
nuo knygos iki anonso,
nuo rašymo iki... giedojimo.

Visas įrašas



2017-04-23

Jauni šiuolaikinės muzikos kompozitoriai, atliepdami jau įprasta praktika tapusias tendencijas neapsiriboti akustinės muzikos skambesiu, o garsovaizdį praturtinti ir eksperimentuoti elektronika, kuria vis daugiau elektroakustinių ar grynai elektroninių kūrinių, kartais net specializuojasi garso meno sferoje, be kita ko, kvestionuojančioje akademiškumo rėmus. Reaguodami į šią augančią pasiūlą (ir ne mažesnę paklausą), Lietuvoje „išsigrynino“ du festivaliai, skirti elektroakustinei ir elektroninei muzikai: rudenį vykstantis „Ahead“ ir pavasarinė „Jauna muzika“, pritraukiantys neabejotinai įvairesnės publikos, nei įprasta matyti šiuolaikinės akademinės muzikos festivaliuose – galbūt veikia ir jaunatviški eksperimentai, ir tarpdiscipliniškumas, pritraukiantis ne tik muzikus.

Visas įrašas



2017-04-10

2017 m. pradžioje Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido nedidelę knygelę, skirtą ilgamečio LMTA dėstytojo, muzikologo doc. Adeodato Tauragio (1936–2004) gyvenimui ir veiklai aptarti.

Visas įrašas



2017-04-10

Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimo koncertas „...prieš, tarp ir po…“, įvykęs 2017 m. kovo 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kovo 10 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, sutelkė publikos dėmesį į netradicinius požiūrio ir koncerto formato taškus. Pažymėdami laiko tėkmės prieštaras, istorinę praeitį ir savosios aplinkos klimatą, trys jauni menininkai – kompozitoriai Julius Aglinskas, Dominykas Digimas ir skulptorius, interaktyvių objektų kūrėjas Vėjas Aliukas garsinėmis ir vizualiomis priemonėmis įkūnijo takoskyrą tarp ilgų priespaudos metų ir naujo, vakarietiško žvilgsnio bei laisvo gyvenimo būdo. Kaip teigia D. Digimas, „tarp – tai vyksmo procesas. Kiekvienas procesas turi pradžią ir pabaigą, o tarp jų vyksta kažkas nekontroliuojamo, ko dažniausiai neidentifikuojame. Nors ir nepastebime, tai vis tiek egzistuoja.“ Šia ir kitomis įžvalgomis apie bendrą projektą bei savo kūrybą sutiko pasidalyti jo autoriai D. Digimas ir J. Aglinskas. Kalbino Ieva Kananavičiūtė.

Visas įrašas



2017-04-10

Kasmet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos ir Muzikos teorijos katedrų rengiama mokslinė studentų konferencija-konkursas šįkart buvo skirta šviesios atminties muzikologui, muzikos švietėjui, bibliografui, docentui Adeodatui Tauragiui (1936–2004). Muzikologo veiklų ratas buvo itin platus – tai paliudyti gali ir naujai išleistas leidinys „Nespalvoto portreto spalvos“, skirtas jo gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Plačiau susipažinti su A. Tauragio asmenybe ir darbais pakvietė ir konferenciją-konkursą pradėjusi diskusija su prierašu „Ir girdėta, ir negirdėta...“, kurioje dalyvavo muzikologė, LMTA garbės profesorė Jūratė Gustaitė, kompozitorius, LMTA profesorius Mindaugas Urbaitis, muzikologė, LMTA docentė Vytautė Markeliūnienė ir muzikologė Laimutė Ligeikaitė, kuriai patikėta pokalbį moderuoti. Įžanginį žodį tarė LMTA Mokslo prorektorė Judita Žukienė, savo šiltais prisiminimais dalijosi ir buvę studentai, kolegos, artimieji Danutė Palionytė, Jonas Bruveris, Rūta Skudienė, Zina Nutautaitė, Cecilija Pėželytė-Lapkuvienė. Nedalyvavę, tačiau norintieji prisiminti spalvotą muzikologo portretą, kviečiami susipažinti su pokalbio dalyvių mintimis šiame tekste. Parengė Ignas Gudelevičius.

Visas įrašas



2017-04-05

Česlovas Sasnauskas. Kūriniai vargonams. Organ works. Orgelwerke. Sudarė ir redagavo Gediminas Kviklys. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 94 p.

Visas įrašas



2017-03-31

Muzikologė Laimutė Ligeikaitė – žmogus, kuris, rodos, spėja visur. Taikli muzikos kritika, žavingai vedami koncertai, diskusijos, LMTA studentams skaitomos paskaitos, išsamūs ir įdomūs tekstai Filharmonijos koncertų programose, kitos publikacijos... Dažniausiai kalbėdama ne apie save, o apie kitus, ne žengdama, o tiesiog lėkdama per prasmingų darbų kupiną kasdienybę, muzikologė, minėdama gražų jubiliejų, rado laiko išbandyti ir „karštą“ pašnekovo kėdę. Išsamus ir įdomus interviu tapo gera pamoka ateičiai – kitąkart nebelaukti „apvalių“ datų turiningam ir šiltam pokalbiui susitikti. Kalbėjosi Rasa Murauskaitė.

Visas įrašas



2017-03-26

Pro atvirą langą pasigirsta kaukiančios automobilių sirenos. „Pusvalandį praleidus prie šio lango su diktofonu, manau, galima būtų susirinkti geros medžiagos ir iš jos padaryti kompoziciją, kuri atskleistų tam tikrą garso pasaulį“, – sako Arturas Bumšteinas. Kompozitorius, susitelkęs į tarpdisciplininį meną, teigia, kad nemato didelio kokybinio skirtumo tarp kompozitoriaus, kuriančio prie fortepijono ir besikliaujančio vien savo klausa bei fantazija, ir kūrėjo, besinaudojančio jau egzistuojančia medžiaga – sukurta žmogaus ar aplinkos.

Balandį vyksiančiame kasmetiniame elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalyje „Jauna muzika“ skambės ir A. Bumšteino kūrinio premjera – „Styginių kvartetas“ fagotui ir keturių fagotų įrašui. Paradoksalus kūrinio pavadinimas išprovokavo pokalbį pradėti klausimu „kodėl?“ – o tolesnę šio teksto eigą suformavo iškristalizuotos kompozitoriaus mintys, kurios eksponuojamos jas dėliojant tarsi į koliažą. Parengė Paulina Nalivaikaitė.

Visas įrašas



2017-03-09

Pavasariškai drėgną kovo 4-osios, šeštadienio, vakarą operos teatras prisipildė smalsių vaikų su tėveliais, nekantraujančių pamatyti kompozitorės Ramintos Šerkšnytės vaikiškos operos „Penki Merės stebuklai“ premjerą. Paskutinį kartą nauja opera vaikams „Zuikis puikis“, sukurta kompozitoriaus Sigito Mickio, pristatyta prieš dvejus metus, tad naujosios operos premjera sutraukė pilną salę įvairaus amžiaus žiūrovų. R. Šerkšnytė jau ir anksčiau kūrė vaikams, rašė muziką teatro spektakliams, tačiau ši opera jai – pirmoji.

Visas įrašas



2017-03-08

Pirmąją pavasario dieną pajūrio vėjai į sostinę atpūtė svečių – šaunų, jauną, idėjų pilną Klaipėdos kamerinį orkestrą. Vadovaujamas violončelininko Mindaugo Bačkaus, tačiau nuolatinio dirigento neturintis kolektyvas jau ne kartą stebino publiką įdomiomis programomis, koncertais su išskirtiniais solistais, tarp jų net pianiste kate Nora, su kuria pateko į Gineso rekordų knygą kaip pirmojo pasaulyje koncerto katei ir kameriniam orkestrui atlikėjai. Iš viso to galima spręsti, jog kolektyvas nebijo iššūkių, o į Lietuvos nacionalinę filharmoniją jie atvyko su labai marga programa, pavadinta „Apeigos orkestrui“. Tokį koncerto „titulą“ pateisino pirmasis ir paskutinis kūriniai – atitinkamai lietuvių kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės „Kryžkelės apeigos“ violončelei solo ir styginiams (koncerto metu įvyko kompozicijos premjera Vilniuje, o pirmąjį kartą ji skambėjo rugsėjį festivalyje „Permainų muzika“) ir anglų kompozitoriaus Johno Tavenero legendinė „Apsauganti skraistė“. Per vidurį įsiterpusi rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio Serenada styginiams C-dur, op. 48 iš konteksto šiek tiek „iškrito“, bet paprieštarauti šios muzikos grožiui vis vien neišeina.

Visas įrašas



http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f