Puslapis 1 iš 14  > >>

2017-11-13

Kompozitoriui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Mindaugui Urbaičiui šiais metais sukako 65 metai. Jo kūriniai žinomi ir mėgstami Lietuvoje, o susidomėjimas jo paskaitomis LMTA yra tiesiog stebėtinas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su Mindaugu Urbaičiu, kuriame kompozitorius kalbėjo ne tik apie profesinės sėkmės paslaptis, bet ir apie požiūrį į studentus, vaikystės svajones ir daugybę kitų dalykų.

Paulina Liubarskytė

Visas įrašas



2017-11-09

27-asis festivalis „Gaida“, gyvybingai besisukdamas kartu su rudens krentančių lapų verpetais, įgavo pagreitį ir šeštadienį, lapkričio 4-ąją, pristatė vieną iš paskutinių programų. Filharmonijos salė prisipildė susikaupimo ir įdomios, tylios vidinių išgyvenimų refleksijos atėjusiųjų veiduose. Pristatytos dvi pasaulinės premjeros: Justinos Repečkaitės naujas kūrinys „Cosmatesque“ ir Tomo Kutavičiaus „Mąstanti nendrė“ simfoniniam orkestrui. Taip pat koncerte skambėjo ir dar vienas Davido Lango, kuris tapo savotišku 2017 m. „Gaidos“ simboliu, kūrinys „Man Made“ orkestrui ir mušamųjų grupei. Šį kūrinį atliekant girdėjome žymiuosius atlikėjus iš JAV „So Percussion“. Vakaro kulminacija – Arvo Pärto koncertas fortepijonui ir orkestrui „Lamentate“, kurio solistas – charizma žavintis Lietuvos pianistas Lukas Geniušas. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncerte dirigavo australų-italų kilmės dirigentas Christopheris Lyndon-Gee.

Visas įrašas



2017-10-30

Spalio 27 d., penktadienį, festivalis „Gaida“ persikėlė į Vilniaus Kongresų rūmų sceną, kurioje Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) vadovavo patyręs šiuolaikinės muzikos interpretatorius Jurjenas Hempelas. Jų ir solistų Daumanto Kirilausko, Juozo Milašiaus ir Arvydo Kazlausko paruoštoje programoje skambėjo Yannio Kyriakideso, Algirdo Martinaičio, Justės Janulytės ir Davido Lango kūriniai. Apačioje – koncerto patirčių įkvėptas tekstas.

Visas įrašas



2017-10-25

Sekmadienio, spalio 22-osios, vakarą šiuolaikinės muzikos gerbėjai rinkosi į Šiuolaikinio meno centrą, kur turėjo vykti antrasis aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas. Jis subūrė nemaža klausytojų – salė buvo sausakimša. Ko gero, labiausiai intrigavo jau pernai gerą reputaciją užsitarnavęs jaunatviškas šiuolaikinės muzikos kolektyvas „Synaesthesis“ ir jo pasirinkta koncerto programa. Vakaro metu išgirdome net dvi lietuviškas premjeras: dėstytojo, žymaus ir pripažinto kompozitoriaus Ryčio Mažulio bei jo studento, jauno ir perspektyvaus kūrėjo, Dominyko Digimo kūrinius. Taip pat skambėjo kviestinių festivalio kompozitorių Davido Lango ir Yannio Kyriakideso kūriniai.

Visas įrašas



2017-10-24

Šiųmetinė „Gaida“ nebeturi kurį laiką buvusios įprastos temos ar šūkio (pvz., pernykštė „Keys & Strings“, dar ankstesnių metų „Kitos teritorijos. Kiti pasauliai. Global LT“, „Gaida GO“, muzikinis teatras ir pan.) – vietoj jų pasirinkti keturi festivalio kompozitoriai, kurių kūryba skambės daugelyje „Gaidos“ koncertų: tai amerikiečiai postminimalistai Davidas Langas ir Johnas Adamsas, prancūzas Yannas Robinas ir iš Kipro kilęs, o dabar Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Yannis Kyriakides. Festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas paminėti D. Lango 60-metį – iš šešių nuskambėjusių kūrinių net keturi buvo jo; kitos dvi kompozicijos taip pat neeilinės – tai lietuvių kompozitorių Algirdo Navicko ir Žibuoklės Martinaitytės kūrinių premjeros. Priešingai nei įprastai, festivalio atidarymas nebuvo „simfoninis“: programą kartu su solistais parengė Lietuvos kamerinis orkestras (LKO), diriguojamas Roberto Šerveniko.

Visas įrašas



2017-10-13

60-asis „Varšuvos ruduo“ nagrinėjo šiandienos ir praeities avangardo reikšmes. Festivalio metu buvo pristatytos inovatyviausios XX–XXI a. kompozicijos, vyko diskusijos, jau festivalio tradicija tapę kompozitorių kūrybos pristatymai, šalutiniai (fringe) renginiai, jaunųjų kūrėjų darbų perklausos ir atviros kūrybinės dirbtuvės, vakariniai koncertai muzikiniame klube. Festivalio „Varšuvos ruduo“ metu įvairiose miesto erdvėse buvo eksponuojamos interaktyvios audiovizualinės instaliacijos ir pirmą kartą festivalio istorijoje veikė „Varšuvos rudens“ radijas. Šiemet festivalio centriniai instrumentai – perkusija ir akordeonas, o dominuojantis muzikos stilius – naujasis sonorizmas. Taip pat buvo pristatyta nacionalinė-kultūrinė tema – naujoji Ukrainos muzika, vyko diskusija su Ukrainos šiuolaikinės muzikos ansamblio „Nostri Temporis“ nariais, o Ukrainos kompozitorių kūryba skambėjo daugelyje festivalio koncertų. Per dešimtį dienų festivalyje nuskambėjo 27 pasaulinės premjeros – ir net 16 iš jų sukurtos festivalio užsakymu. Taigi šių metų programa įvairi tiek renginių pobūdžiu, tiek muzikinės raiškos formų požiūriu, o pasirinkta tema nagrinėjo pastarųjų dešimtmečių aktualiąją muziką.

Visas įrašas



2017-10-10


Ką reikia prisiminti? Kad pirmoji „Muzika erdvėje’17“ renginio „eMIGRACIJA“ dalis buvo vieša muzikos terapijos sesija, antroji – Lietuvos žmonių su negalia sąjungos narių ir kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės koncertas Vilniaus geležinkelio stotyje.

Rašydama šią recenziją-refleksiją ieškojau vienos temos, baigtinės formos, aiškios išvados, įvaizdžio, vaizdinio, garsinio, ko nors, nuo kurio atsispyrusi sudėčiau tekstą. Menas ir atskirtys. Jaučiu, kad man tai labai svarbi tema, kad myliu ir nemyliu tuo pat metu, kad gerbiu žmones, kurie su ja susiję ir kad kažkas manyje labai prieštaringa mąstant apie ją. 23 dienos, 5 kavinės, dviejų bibliotekų skaityklos, 74 atvertos kortelės Firefox’e, filmai, knygos, pokalbiai, – o vientisas tekstas nesiformuoja, nors labai pildosi. Per tą laiką asmeniniai klausimai susipynė su „darbiniais“, pasikeitė keturios mėnulio fazės, metų laikas, gyvenamoji vieta (laikinai, tiesa. Kol rašau), veido spalva ir vis tiek nėra rezultato – teksto. Ir kuo ilgiau ieškau, tuo labiau pasiklystu. Nebegaliu. ***** **

O šiandien (spalio 6, 20.34 EEST +0300 UTC ) atėjo laikas, kai supratau, kad tai niekada nesibaigs. Niekada nebaigsiu rašyti šito teksto, jei nebaigsiu dabar. Nes nebaigsiu galvoti. Nes tai PROCESAS, kuris JUDA. Kaip terapija, improvizacija. Migracija. Jei nesustosiu, nesustosiu visai.

Taigi šįkart renginys „Muzika erdvėje’17. eMIGRACIJA“ buvo trigeris išstumtoms mintims pakelti, o renginio recenzija yra veiksmo partitūros kūrimosi dienoraštis. Tekstų atsiradimo ir tvarka autentiška. Jie – poleminės, tematinės, vaizdinės, garsinės ištrupos iš visur. Dokumentinės ištrupos, tikrai. Noriu susikurti savo erdvę. FYI (For Your Information, lietuviškai panašu į „savišvietai“) kviečiu susigūglinti minimus performansus, projektus, sudominusius žmones. Tikrai, gerai.

Einam.

 

Visas įrašas



2017-10-10
Vos prieš kelerius metus pradėtas rengti elektroninės muzikos festivalis „Ahead“ iš lokalaus renginio jau spėjo pavirsti į tarptautinį įvykį, sukviečiantį ir užsienio šalių menininkus. Festivalio organizatoriai Edvardas Šumila ir Dominykas Digimas džiaugiasi, kad jame dalyvaujantys kūrėjai dalijasi idėjomis, bendradarbiauja ne tik su muzikantais, bet ir kitų sričių menininkais, pavyzdžiui, dailininkais. Tai veikiau ne išskirtinai muzikos festivalis, bet kūrybinės dirbtuvės, leidžiančios eksperimentuoti su skirtingomis meno formomis. Visas įrašas



2017-09-28

Pokalbis su jubiliejų švenčiančiu maestro Donatu Katkumi

Maestro, kurį pažįsta visi, – dirigentas, atlikėjas, pedagogas, muzikologas Donatas Katkus šiais metais ant torto užpūtė 75 žvakutes, kurių kiekviena yra tarsi ilgos ir turiningos muzikinės karjeros simbolis. Su profesoriumi, nestokojančiu gero humoro jausmo, šį kartą labai rimtai kalbėjomės apie tai, kas gi yra ta „lietuviška muzika“, „populistinė“ kūryba, o ir ko labiausiai trūksta mūsų muzikologijai. Viso to fone – gyvos ryškiausių lietuvių muzikos istorijos įvykių refleksijos, žymiausių lietuvių kūrėjų pavardės ir įdomiausi kultūriniai procesai, kuriuos ne tik stebėjo, bet ir kūrė pats Maestro.

Visas įrašas



2017-09-22

Man labai patinka patirti istorijas, kurios yra už meno kūrinių. Ir kurti tokias istorijas. „Muzika erdvėje“ jau savaime turi šimtalapį sluoksnyną. Festivalio renginiuose veikia ne tik muzika, bet ir lokacija, klimatas, kvapai, sienų spalvos ir autentiškų žmonių dalyvavimas. Holistiniai koncertai, naujos realybės. Kadangi a) „Muzika erdvėje“ savo idėja sukūrė naujas garsines realybes, b) kurios jau praėjo, be to, c) rašyti apie girdėtą muziką, manau, nėra prasmės, d) ir neverta atkūrinėti praėjusių patirčių skambant jau kitiems garsams. Todėl paruošiau jums interaktyvų „Muzikos erdvėje“ sukurtos realybės remiksą, kuriame grosime Youtubu, žodžių morfologija ir sintakse, istorijomis ir įspūdžiais, ir bandysime pirmą arba darkartą patekti į „Muzikos erdvėje’17“ renginius savo vaizduotėje.

Didžiausiam įspūdžiui patirti kviečiu aktyviai dalyvauti ir linkiu geros kelionės.

Visas įrašas



2017-09-18

Atrasti naują ryšį su muzika, naują ryšį su erdve ir svarbiausia – atrasti ryšį su bendruomene. Tam kviečia jau trečius metus rengiama kūrybinė platforma „Muzika erdvėje“, raginanti mus muziką išgirsti įvairiausiose Vilniaus miesto vietovėse – Halės turguje, Valdovų rūmuose, troleibuse (praeitais metais Mato Drukteinio, Jutos Pranulytės ir Mykolo Natalevičiaus kompozicijos skambėjo pasirinktų Vilniaus mikrorajonų – Vilkpėdės, Lazdynų ir Šnipiškių – požeminėse perėjose, stotelėse ir ligoninėse). Pagrindinė šių metų kūrybinės platformos tema – bendruomenė; čia siekiama analizuoti erdvę kaip bendruomenę, jos sąvoką, kontekstą, būtį ir aplinką. Gilinantis ne tik į muzikos poveikį ir jos ryšį su žmonėmis, stengiamasi atrasti kiekvienos atskiros bendruomenės poziciją ir laikyseną šiuolaikinėje Vilniaus visuomenėje. Tačiau projekte bendruomenės neidealizuojamos, nesiekiama atskleisti vertingiausių jų pusių, bet norima parodyti patiriamas sudėtingas integracijos problemas ir kitus skaudulius. Organizatoriai kvietė susipažinti su Keturiasdešimties Totorių kaimo bendruomene, moterų futbolo akademija „Žalgiris“, Vilniaus miesto nakvynės namų bendruomene ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Kompozitoriai Agnė Matulevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Filtercutter, Juta Pranulytė ir Snieguolė Dikčiūtė, pristatydami kurtas kompozicijas, instaliacijas ir performansus, stengėsi ne tik atspindėti šių žmonių ryšį su muzika ir menu, tačiau kartu ir atskleisti šių bendruomenių įvairovę, jų problemas bei pasiekimus.

Visas įrašas



2017-08-25

Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) 2011 m. inicijuota Druskininkų menininkų rezidencijos (Druskininkai Artists Residence – DAR) programa kasmet suburia menininkus naujoms tarptautinėms-tarpkultūrinėms patirtims ir, žinoma, produktyviam kūrybiniam darbui įkvepiančioje aplinkoje. Su šių metų rezidencijos dalyvių kūrybos rezultatais susipažinti buvo galima DAR baigiamajame renginyje Menų spaustuvėje rugpjūčio 14 d. Čia kompozitorių menines idėjas įgyvendino šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis” (vad. Karolis Variakojis), kuris, laimė, įpratęs prie neįprastų atlikimo formų – šiame koncerte atlikėjams teko ir skaityti grafinę partitūrą vaikštant, ir grojant judėti bei keisti padėtį erdvėje pagal nurodytus ženklus.

Visas įrašas



2017-07-21

Pokalbis su operos „Į švyturį“ autorėmis Rita Mačiliūnaite ir Gabriele Labanauskaite

Kiekvieną kartą išgirdus apie vyksiančius festivalius pirmiausiai norisi peržiūrėti, atidžiai išnagrinėti būsimą programą, pasižymėti norimus aplankyti renginius, pastebėti jau žinomas ir dar nematytas kolegų, atlikėjų, kūrybinės komandos narių pavardes. Ne išimtis buvo dar gegužę Klaipėdoje vykusio Kamerinės operos festivalio naujienos, tarp kurių ir šviežia kamerinė opera „Į švyturį“. Apie operą, kūrybinį procesą ir kitus įdomius dalykus pakviečiau pasikalbėti kompozitorę Ritą Mačiliūnaitę bei libreto autorę Gabrielę Labanauskaitę, kurios mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais.

Visas įrašas



2017-06-20

Pirmąją birželio pusę sostinės melomanus tradiciškai džiugina dar 1997-aisiais Nacionalinės filharmonijos organizuoti pradėtas „Vilniaus festivalis“, publikai siūlantis įvairiapusę klasikinės muzikos programą. Džiugu tai, kad festivalis užsako kūrinių ir lietuvių kompozitoriams. Priešingai nei aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“, kuriame koncertai dažnai būna sudaryti tik iš premjerų, „Vilniaus festivalio“ renginiuose šios įsiterpia tarp klasikos. Vienas tokių koncertų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrėnu birželio 7 d. kvietė į Filharmoniją. Ypač masino tarp romantizmo epochos opusų nuskambėjusi Justės Janulytės premjera, specialiai sukurta festivalio užsakymu, kurioje solo partiją griežė žymus italų violončelininkas Mario Brunello.

Visas įrašas



2017-06-15

O. Balakausko kūrinių koncertas „Vilniaus festivalyje“

Osvaldas Balakauskas neabejotinai yra viena tų etaloninių lietuvių muzikos figūrų, kurių kūryba jau turi savo reputaciją ir netgi susiformavusią kalbėjimo apie ją tradiciją. Šio kompozitoriaus muzika susijusi su jo teoriniais darbais – neabejotinai, žymiąja „Dodekatonika“, vienu svarbiausių teorinių muzikos veikalų Lietuvos muzikologijoje. Geriau pažįstantys šios teorijos idėjas nevalingai ieško jos ataidų O. Balakausko muzikoje, o apie teorinius kompozitoriaus darbus žinantys mažiau leidžiasi stebinami skirtingų kūrėjo rašomos muzikos pavidalų. Viena vertus – trūkumas, kita vertus – privalumas O. Balakausko muziką pažinti daugiau fragmentiškai, iš lietuvių muzikos istorijos paskaitų, klausytų įrašų ar lankytų koncertų; skirtingai nei vyresniosios kartos muzikologai neturėjus galimybės stebėti šio kūrėjo muzikinės evoliucijos. Tai leidžia su jo muzika susidurti be įsigalėjusių nuostatų ir sąmonėje suformuoto nepajudinamo įvaizdžio. Todėl muzikine odisėja pavadintas koncertas man asmeniškai buvo smagus nuotykis – kelionė per skirtingus O. Balakausko „žvilgsnius“ į kūrybą.

Visas įrašas



2017-06-12

Vyrauja požiūris, jog, rašant chorui, kažin kokių ekstravagantiškų eksperimentų imtis negalima. Be abejo, vokalinės ir ypač chorinės muzikos specifika diktuoja tam tikrus apribojimus, tačiau vis tiek azartą turėtų kelti klausimas – o kaip kūrybiškai išnaudoti šį specifinį „instrumentą“?

Visas įrašas



2017-05-30

2017 m. gegužės 14 d. seniausias šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ pakvietė į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiąją salę paklausyti ryškiausių kompozicijos katedros studentų darbų. Kaip sakė koncerto vedėjas Edvardas Šumila, „Druskomanija“ neatsiejama nuo LMTA lygiai taip pat, kaip Akademija neįsivaizduoja savo muzikinio gyvenimo be festivalio, ir tai, manau, mažiausiai 33-ejus metus galiojanti tiesa. Koncerto metu skambėjusių kūrinių autoriai – daugiausia ankstyvųjų kursų studentai. Ypač smalsiai buvo laukta pirmojo kurso kūrėjų darbų. Taip pat koncerte skambėjo magistrantų ir doktorantės kūriniai.

Visas įrašas



2017-05-23

Gegužės pabaigoje, kai galvą taip norisi išvaduoti nuo studentiškų problemų, kai taip norisi aktyviais blyksniais ir energijos pliūpsniais nušviesti savo jaunatvišką būtį, galiausiai, kai viskas taip pašėlusiai žydi ir pažadina nuo žiemos pilkumos prisnūdusias akis – mes sulaukiame „Druskomanijos“. „Mes“ – tai labiausiai LMTA kompozicijos ir (kiek kukliau) muzikologijos studentai ar jauni absolventai: „Druskomanija“ neretai jaunam muzikos kūrėjui yra viena iš pirmųjų platformų, kurioje viešai suskamba jo kūryba, klausytojai dažniausiai – bendraamžė jaunuomenė, kurioje smagu dalintis savo įspūdžiais, idėjomis, vertinimais, požiūriais ir kt. „Druskomanija“ – tai akademinės muzikos rato jaunosios dalies „galaktika“, kuri lyg ir turėtų kibirkščiuoti nuo progresyvių, išradingų, nenuobodžių kūrybinių idėjų aktyvinimo.

 

Visas įrašas



2017-05-23

Įspūdžiai iš Laimio Vilkončiaus roko operos

Visas įrašas



2017-05-16

Gegužės 13 d. prasidėjo 33-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“. Šiais metais programoje – trylika renginių, kurie vyks Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kiekvienais metais, festivalio programa žada atiduoti duoklę šiuolaikinei muzikai, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos kūrėjų kompozicijų. „Druskomanijos“ atidarymo koncerte, kuris vyko Vilniaus dailės akademijoje, Šachmatinėje salėje, it iš gausybės rago pabiro naujausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos studentų darbai. Skambėjo penkių kūrėjų – Lino Rupšlaukio, Jūros Elenos Šedytės, Godos Marijos Gužauskaitės, Viltės Žakevičiūtės ir Andriaus Šiurio – muzika.

Visas įrašas



2017-05-10

Festivalis „Druskomanija“ yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai platforma, kurioje jauni kompozitoriai gali ne tik išbandyti savo kūrybines idėjas, įgyti patirties bendraudami su atlikėjais, bet ir pasisemti kūrybinių idėjų iš savo kolegų, kurie atvyksta iš įvairiausių pasaulio kampelių. 32-asis tarptautinis Kompozitorių sąjungos organizuojamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ šiemet vyks gegužės 22–29 d. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kasmet, festivalio programa žada numalšinti šviežios muzikos alkį, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos ir užsienio kūrėjų kompozicijų. Šių metų „Druskomanijoje“ – daugiau nei 20 premjerų ir net 12 koncertų.

„Tai puiki galimybė mokytis, bendrauti ir pasidalyti savo kūrybiniais pasiekimais“ – taip į klausimą, ką jam reiškia „Druskomanijos“ festivalis, atsakė vienas šiame festivalyje dalyvausiančių lietuvių kompozitorių, meno daktaras Andrius Maslekovas (g. 1985 m.). Kompozitorius noriai sutiko pasidalyti savo neįkainojama patirtimi, susijusia su šiuo festivaliu, supažindino su skambėsiančiu jo kūriniu, netgi sutiko atskleisti, kodėl pasirinko kompozitoriaus kelią ir ko galima tikėtis jame. A. Maslekovą kalbino Karolina Šaltmirytė.

Visas įrašas



2017-05-10

2017 m. balandžio 8 d. JAV, Oklando mieste, vyko pirmasis „Baltijos choro muzikos“ festivalis. Unikalia šio regiono chorine muzika susižavėję entuziastai subūrė akademinius ir pusiau profesionalius chorus į renginį, kuriame ne tik pristatyta Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos kompozitorių vokalinė muzika, bet ir prisiminta viena didžiausių arealo istorinių žaizdų – masiniai gyventojų trėmimai. Šiame renginyje skambėjo dviejų lietuvių autorių – Vaclovo Augustino ir Vytauto Miškinio – kūriniai, o pastarajam kompozitoriui buvo patikėta ir parašyti naują kompoziciją, skirtą specialiai šiam festivaliui. Apie renginio idėją, Baltijos regiono kompozitorių chorinės muzikos išskirtinumą ir istorinės atminties įprasminimo svarbą su viena festivalio iniciatorių, amerikiečių choro dirigente Brigitte Doss-Johnson kalbėjosi Rasa Murauskaitė.

Visas įrašas



2017-05-05
Austės Nakienės knyga „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos“, kuria pelnytai galima pavadinti ne tik (etno)muzikologine, bet ir platesne prasme kultūrologine studija, yra labai savalaikis leidinys. Sunku būtų nepastebėti, kaip stipriai per pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjo naujausias etnokultūrinis sąjūdis. Tradicinės lietuvių ir baltų kultūros elementai naujai atrandami arba išrandami, puoselėjami, interpretuojami, įtraukiami į šiuolaikinę kultūrą – pirmiausia jaunų žmonių. Visas įrašas



2017-05-05
2017 m. balandžio 25 d. profesorei Gražinai Daunoravičienei-Žuklytei įteikta Vytauto Landsbergio premija - už teorinės minties fundamentalų pjūvį ir lietuvių kompozitorių mokyklos modernėjimo genezės atodangas knygoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“. Visas įrašas



2017-05-03

Muzikologija yra plati sąvoka. Muzikologo darbas, arba muzikologinė kompetencija, reikalinga labai daugelyje sričių:
nuo mokslo iki reklamos,
nuo knygos iki anonso,
nuo rašymo iki... giedojimo.

Visas įrašas



http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f