Puslapis 1 iš 13  > >>

2017-05-10

Festivalis „Druskomanija“ yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai platforma, kurioje jauni kompozitoriai gali ne tik išbandyti savo kūrybines idėjas, įgyti patirties bendraudami su atlikėjais, bet ir pasisemti kūrybinių idėjų iš savo kolegų, kurie atvyksta iš įvairiausių pasaulio kampelių. 32-asis tarptautinis Kompozitorių sąjungos organizuojamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ šiemet vyks gegužės 22–29 d. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kasmet, festivalio programa žada numalšinti šviežios muzikos alkį, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos ir užsienio kūrėjų kompozicijų. Šių metų „Druskomanijoje“ – daugiau nei 20 premjerų ir net 12 koncertų.

„Tai puiki galimybė mokytis, bendrauti ir pasidalyti savo kūrybiniais pasiekimais“ – taip į klausimą, ką jam reiškia „Druskomanijos“ festivalis, atsakė vienas šiame festivalyje dalyvausiančių lietuvių kompozitorių, meno daktaras Andrius Maslekovas (g. 1985 m.). Kompozitorius noriai sutiko pasidalyti savo neįkainojama patirtimi, susijusia su šiuo festivaliu, supažindino su skambėsiančiu jo kūriniu, netgi sutiko atskleisti, kodėl pasirinko kompozitoriaus kelią ir ko galima tikėtis jame. A. Maslekovą kalbino Karolina Šaltmirytė.

Visas įrašas



2017-05-10

2017 m. balandžio 8 d. JAV, Oklando mieste, vyko pirmasis „Baltijos choro muzikos“ festivalis. Unikalia šio regiono chorine muzika susižavėję entuziastai subūrė akademinius ir pusiau profesionalius chorus į renginį, kuriame ne tik pristatyta Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos kompozitorių vokalinė muzika, bet ir prisiminta viena didžiausių arealo istorinių žaizdų – masiniai gyventojų trėmimai. Šiame renginyje skambėjo dviejų lietuvių autorių – Vaclovo Augustino ir Vytauto Miškinio – kūriniai, o pastarajam kompozitoriui buvo patikėta ir parašyti naują kompoziciją, skirtą specialiai šiam festivaliui. Apie renginio idėją, Baltijos regiono kompozitorių chorinės muzikos išskirtinumą ir istorinės atminties įprasminimo svarbą su viena festivalio iniciatorių, amerikiečių choro dirigente Brigitte Doss-Johnson kalbėjosi Rasa Murauskaitė.

Visas įrašas



2017-05-05
Austės Nakienės knyga „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos“, kuria pelnytai galima pavadinti ne tik (etno)muzikologine, bet ir platesne prasme kultūrologine studija, yra labai savalaikis leidinys. Sunku būtų nepastebėti, kaip stipriai per pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjo naujausias etnokultūrinis sąjūdis. Tradicinės lietuvių ir baltų kultūros elementai naujai atrandami arba išrandami, puoselėjami, interpretuojami, įtraukiami į šiuolaikinę kultūrą – pirmiausia jaunų žmonių. Visas įrašas



2017-05-05
2017 m. balandžio 25 d. profesorei Gražinai Daunoravičienei-Žuklytei įteikta Vytauto Landsbergio premija - už teorinės minties fundamentalų pjūvį ir lietuvių kompozitorių mokyklos modernėjimo genezės atodangas knygoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“. Visas įrašas



2017-05-03

Muzikologija yra plati sąvoka. Muzikologo darbas, arba muzikologinė kompetencija, reikalinga labai daugelyje sričių:
nuo mokslo iki reklamos,
nuo knygos iki anonso,
nuo rašymo iki... giedojimo.

Visas įrašas



2017-04-23

Jauni šiuolaikinės muzikos kompozitoriai, atliepdami jau įprasta praktika tapusias tendencijas neapsiriboti akustinės muzikos skambesiu, o garsovaizdį praturtinti ir eksperimentuoti elektronika, kuria vis daugiau elektroakustinių ar grynai elektroninių kūrinių, kartais net specializuojasi garso meno sferoje, be kita ko, kvestionuojančioje akademiškumo rėmus. Reaguodami į šią augančią pasiūlą (ir ne mažesnę paklausą), Lietuvoje „išsigrynino“ du festivaliai, skirti elektroakustinei ir elektroninei muzikai: rudenį vykstantis „Ahead“ ir pavasarinė „Jauna muzika“, pritraukiantys neabejotinai įvairesnės publikos, nei įprasta matyti šiuolaikinės akademinės muzikos festivaliuose – galbūt veikia ir jaunatviški eksperimentai, ir tarpdiscipliniškumas, pritraukiantis ne tik muzikus.

Visas įrašas



2017-04-10

2017 m. pradžioje Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido nedidelę knygelę, skirtą ilgamečio LMTA dėstytojo, muzikologo doc. Adeodato Tauragio (1936–2004) gyvenimui ir veiklai aptarti.

Visas įrašas



2017-04-10

Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimo koncertas „...prieš, tarp ir po…“, įvykęs 2017 m. kovo 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kovo 10 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, sutelkė publikos dėmesį į netradicinius požiūrio ir koncerto formato taškus. Pažymėdami laiko tėkmės prieštaras, istorinę praeitį ir savosios aplinkos klimatą, trys jauni menininkai – kompozitoriai Julius Aglinskas, Dominykas Digimas ir skulptorius, interaktyvių objektų kūrėjas Vėjas Aliukas garsinėmis ir vizualiomis priemonėmis įkūnijo takoskyrą tarp ilgų priespaudos metų ir naujo, vakarietiško žvilgsnio bei laisvo gyvenimo būdo. Kaip teigia D. Digimas, „tarp – tai vyksmo procesas. Kiekvienas procesas turi pradžią ir pabaigą, o tarp jų vyksta kažkas nekontroliuojamo, ko dažniausiai neidentifikuojame. Nors ir nepastebime, tai vis tiek egzistuoja.“ Šia ir kitomis įžvalgomis apie bendrą projektą bei savo kūrybą sutiko pasidalyti jo autoriai D. Digimas ir J. Aglinskas. Kalbino Ieva Kananavičiūtė.

Visas įrašas



2017-04-10

Kasmet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos ir Muzikos teorijos katedrų rengiama mokslinė studentų konferencija-konkursas šįkart buvo skirta šviesios atminties muzikologui, muzikos švietėjui, bibliografui, docentui Adeodatui Tauragiui (1936–2004). Muzikologo veiklų ratas buvo itin platus – tai paliudyti gali ir naujai išleistas leidinys „Nespalvoto portreto spalvos“, skirtas jo gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Plačiau susipažinti su A. Tauragio asmenybe ir darbais pakvietė ir konferenciją-konkursą pradėjusi diskusija su prierašu „Ir girdėta, ir negirdėta...“, kurioje dalyvavo muzikologė, LMTA garbės profesorė Jūratė Gustaitė, kompozitorius, LMTA profesorius Mindaugas Urbaitis, muzikologė, LMTA docentė Vytautė Markeliūnienė ir muzikologė Laimutė Ligeikaitė, kuriai patikėta pokalbį moderuoti. Įžanginį žodį tarė LMTA Mokslo prorektorė Judita Žukienė, savo šiltais prisiminimais dalijosi ir buvę studentai, kolegos, artimieji Danutė Palionytė, Jonas Bruveris, Rūta Skudienė, Zina Nutautaitė, Cecilija Pėželytė-Lapkuvienė. Nedalyvavę, tačiau norintieji prisiminti spalvotą muzikologo portretą, kviečiami susipažinti su pokalbio dalyvių mintimis šiame tekste. Parengė Ignas Gudelevičius.

Visas įrašas



2017-04-05

Česlovas Sasnauskas. Kūriniai vargonams. Organ works. Orgelwerke. Sudarė ir redagavo Gediminas Kviklys. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 94 p.

Visas įrašas



2017-03-31

Muzikologė Laimutė Ligeikaitė – žmogus, kuris, rodos, spėja visur. Taikli muzikos kritika, žavingai vedami koncertai, diskusijos, LMTA studentams skaitomos paskaitos, išsamūs ir įdomūs tekstai Filharmonijos koncertų programose, kitos publikacijos... Dažniausiai kalbėdama ne apie save, o apie kitus, ne žengdama, o tiesiog lėkdama per prasmingų darbų kupiną kasdienybę, muzikologė, minėdama gražų jubiliejų, rado laiko išbandyti ir „karštą“ pašnekovo kėdę. Išsamus ir įdomus interviu tapo gera pamoka ateičiai – kitąkart nebelaukti „apvalių“ datų turiningam ir šiltam pokalbiui susitikti. Kalbėjosi Rasa Murauskaitė.

Visas įrašas



2017-03-26

Pro atvirą langą pasigirsta kaukiančios automobilių sirenos. „Pusvalandį praleidus prie šio lango su diktofonu, manau, galima būtų susirinkti geros medžiagos ir iš jos padaryti kompoziciją, kuri atskleistų tam tikrą garso pasaulį“, – sako Arturas Bumšteinas. Kompozitorius, susitelkęs į tarpdisciplininį meną, teigia, kad nemato didelio kokybinio skirtumo tarp kompozitoriaus, kuriančio prie fortepijono ir besikliaujančio vien savo klausa bei fantazija, ir kūrėjo, besinaudojančio jau egzistuojančia medžiaga – sukurta žmogaus ar aplinkos.

Balandį vyksiančiame kasmetiniame elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalyje „Jauna muzika“ skambės ir A. Bumšteino kūrinio premjera – „Styginių kvartetas“ fagotui ir keturių fagotų įrašui. Paradoksalus kūrinio pavadinimas išprovokavo pokalbį pradėti klausimu „kodėl?“ – o tolesnę šio teksto eigą suformavo iškristalizuotos kompozitoriaus mintys, kurios eksponuojamos jas dėliojant tarsi į koliažą. Parengė Paulina Nalivaikaitė.

Visas įrašas



2017-03-09

Pavasariškai drėgną kovo 4-osios, šeštadienio, vakarą operos teatras prisipildė smalsių vaikų su tėveliais, nekantraujančių pamatyti kompozitorės Ramintos Šerkšnytės vaikiškos operos „Penki Merės stebuklai“ premjerą. Paskutinį kartą nauja opera vaikams „Zuikis puikis“, sukurta kompozitoriaus Sigito Mickio, pristatyta prieš dvejus metus, tad naujosios operos premjera sutraukė pilną salę įvairaus amžiaus žiūrovų. R. Šerkšnytė jau ir anksčiau kūrė vaikams, rašė muziką teatro spektakliams, tačiau ši opera jai – pirmoji.

Visas įrašas



2017-03-08

Pirmąją pavasario dieną pajūrio vėjai į sostinę atpūtė svečių – šaunų, jauną, idėjų pilną Klaipėdos kamerinį orkestrą. Vadovaujamas violončelininko Mindaugo Bačkaus, tačiau nuolatinio dirigento neturintis kolektyvas jau ne kartą stebino publiką įdomiomis programomis, koncertais su išskirtiniais solistais, tarp jų net pianiste kate Nora, su kuria pateko į Gineso rekordų knygą kaip pirmojo pasaulyje koncerto katei ir kameriniam orkestrui atlikėjai. Iš viso to galima spręsti, jog kolektyvas nebijo iššūkių, o į Lietuvos nacionalinę filharmoniją jie atvyko su labai marga programa, pavadinta „Apeigos orkestrui“. Tokį koncerto „titulą“ pateisino pirmasis ir paskutinis kūriniai – atitinkamai lietuvių kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės „Kryžkelės apeigos“ violončelei solo ir styginiams (koncerto metu įvyko kompozicijos premjera Vilniuje, o pirmąjį kartą ji skambėjo rugsėjį festivalyje „Permainų muzika“) ir anglų kompozitoriaus Johno Tavenero legendinė „Apsauganti skraistė“. Per vidurį įsiterpusi rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio Serenada styginiams C-dur, op. 48 iš konteksto šiek tiek „iškrito“, bet paprieštarauti šios muzikos grožiui vis vien neišeina.

Visas įrašas



2017-03-02

Įspūdis iš Vilniaus knygų mugės Muzikos salės

Pastaraisiais metais tradicinė Vilniaus knygų mugė tapo kone socialiniu reiškiniu – tokios žmonių masės, kokioje buvo galima tikrąja žodžio prasme „įstrigti“, sulaukiama labai retai. Sunku būtų įvardyti tikslias šio visuomenės „išprotėjimo“ dėl mugės priežastis, tačiau žinant, kad prieš kelerius metus atsiradusi Muzikos salė visuomet tampa viena populiariausių mugės erdvių, galima spręsti, jog ji taip pat smarkiai prisidėjo prie prarastos galimybės rasti vietą automobiliui šalia „Litexpo“ parodų rūmų.

Visas įrašas



2017-03-01
Vos prieš keletą mėnesių Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje nuskambėjo simfoninės muzikos koncertas, užbaigęs Onutės Narbutaitės 60-mečiui skirtų koncertų ciklą. Vasario pabaigoje jau turėjome progą sveikinti kitą jubiliatą, švenčiantį 60 metų sukaktį – kompozitorių Alvydą Malcį, kurio autorinis simfoninių opusų vakaras kiek vėliau taip pat bus surengtas Filharmonijoje. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje girdėjome „kameriškesnę“ A. Malcio muziką. Koncerte, pavadintame „Arvydas Malcys ir jo muzikos pasaulis“, kompozitoriaus muzikos plotmes įgarsino Donato Katkaus diriguojamas Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su solistais Hartmutu Rohde (altas, Vokietija), Bogdana Pivnenko (smuikas, Ukraina) ir Vytautu Giedraičiu (klarnetas, Lietuva). Visas įrašas



2017-02-22

Šiemet apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija legendinio džiazo trio muzikantai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas 2017 m. vasario 17 d. surengė išskirtinį koncertą LDK Valdovų rūmuose. Ištikimiausi šių menininkų, įėjusių į pasaulio istoriją, gerbėjai susitikimo scenoje laukė 13 metų (nors trio iširo 1987 metais, vėliau dar buvo surengę keletą koncertų). Apačioje – vieno koncertą stebėjusio žiūrovo įspūdžiai.

***

Visas įrašas



2017-02-22

Vasario 16 d. koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įspūdis

Atsitiko taip, kad jau tradiciniais tapusiuose vasario 16 d. koncertuose Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje teko lankytis kelerius metus iš eilės. Prieš porą metų šia proga skambėjo Vytauto Miškinio kantatos premjera, praėjusiais metais net keli lietuvių kompozitoriai jame bandė ieškoti naujų galimybių pažvelgti į liaudies muziką, na, o šiemet padarytas savotiškas „miksas“ – šalia seniau parašytų kompozitorių Lino Rimšos ir Vaclovo Augustino kūrinių pristatytos Jono Tamulionio ir Gedimino Zujaus kompozicijų premjeros. Visą minėtą programą atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), valstybinis choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas), solistės, sopranai Lina Dambrauskaitė ir Milda Baronaitė, liaudies dainininkė Veronika Povilionienė, kanklininkė Aistė Bružaitė ir choro „Dagilėlis“ (vadovas Remigijus Adomaitis) berniukai, o atlikimui dirigavo Robertas Šervenikas.

Visas įrašas



2017-02-17

Pokalbis su kompozitore ir pedagoge Galina Saviniene
Kalbino Rasa Murauskaitė
Kompozitorės Galinos Savinienės 70-ies metų jubiliejus praėjusiais 2016 m. praėjo tyliai – be iškilmingų koncertų ir pakilių sveikinimo kalbų. Tačiau šios kūrėjos dainos, tokios, kaip jau klasika tapusi „Lietuva“, apie autorės kūrybinę dvasią byloja ne vienai kartai. Simboliška, kad savo asmeninį jubiliejų ji minėjo tais pačiais metais, kai suskaičiavome ir kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno, mylimo G. Savinienės dėstytojo, šimtmetį. Todėl ir šiame atvirame pokalbyje kompozitorės nepaprastai gerbiamam Mokytojui, kurio patarimai lydi ją visą gyvenimą, skirta ypatinga vieta.

Visas įrašas



2017-01-06

Žymus lietuvių kompozitorius, pianistas, pedagogas Julius Andrejevas sausio 7 dieną būtų šventęs 75 metų jubiliejų. Deja, sulaukti jubiliejaus jam nebuvo lemta – lapkričio 29 d. po sunkios ligos menininkas iškeliavo į amžinybę. Tačiau tikrąją jo gimimo dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) rengiamas atminimo vakaras, kuriame pasirodys buvę profesoriaus mokiniai – talentingi jaunieji atlikėjai, dalyvaus kolegos. O jubiliejaus išvakarėse siūlome pokalbį su J. Andrejevo sūnumi, kino ir teatro režisieriumi Ignu Jonynu.
Beata Baublinskienė

Visas įrašas



2017-01-04
Danguje turbūt pritrūko gerų muzikantų – jie vienas po kito iškeliauja. Štai, vos prieš gerą mėnesį su juo amžinam atsisveikinę, dabar, tik pradėję Naujuosius metus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje minėsime kompozitoriaus Juliaus Andrejevo 75-metį (sausio 7-ąją, gimimo dieną). Minėsime su jo kūryba ir su kartu kūrusiais tą neapčiuopiamą meną. Visas įrašas



2016-12-19

Aš samprotauju taip: jeigu man pavyko sukurti kažkokią vertybę, tai niekur nedings,
anksčiau ar vėliau ji pasirodys, kiek beužsitęstų operos atlikimas.
Julius Juzeliūnas

Visas įrašas



2016-12-06

Kompozitorės Onutės Narbutaitės 60-mečio jubiliejaus proga per pastaruosius trejetą mėnesių buvo surengti trys koncertai, atspindėję skirtingas kūrėjos sferas. Pirmasis, vykęs 2016 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų) bažnyčioje, suteikė galimybę išgirsti kūrinį, kompozitorei pelniusį Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją – oratoriją „Centones meae urbi“ (1997), kurią atliko chorai „Aidija“ ir „Jauna muzika“, Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistai Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas), Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Egidijus Ališauskas (birbynė). O. Narbutaitės gimtajam Vilniui skirtas skiautinys, apausdamas jaukios ir šviesios pranciškonų bažnyčios erdves, paliko skaidrų įspūdį. Mažiau nei po savaitės, rugsėjo 8 d., Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) surengtame koncerte „Vieno dešimtmečio hoketas“ išgirdome kamerinius kompozitorės opusus, parašytus 1986–1995 m. Jų pavadinimuose užkoduota veikiau technologinė kūrinio idėja (pvz., „Monogramme“, 1992; „Vėrinys“, 1995; „Hoquetus“, 1993; „Aštuonstygė“, 1986), o klausantis muzikos vis tiek justi kūrėjai būdingos juvelyriškos faktūros ir elegantiška tėkmė. O. Narbutaitės muzikos retrospektyva kulminavo gruodžio 2 d. Nacionalinėje filharmonijoje, kur klausėmės, kaip kompozitorė plukdo savosios muzikos valtį simfoninio orkestro upėje.

Visas įrašas



2016-12-02

Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos: lietuvių muzikos kaita XX–XXI amžiuje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, 356 p.

Visas įrašas



2016-11-30

Šį rudenį, 2016 m. lapkričio 12–18 d. Kaune nuskambėjo jau 20-asis, jubiliejinis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“. Apie renginį, jo nueitą kelią verta pamąstyti plačiau. Ta proga sveikinu visus festivalio buvusius ir esamus vadovus, dalyvavusius atlikėjus ir kompozitorius, prisidėjusius prie programų gimimo, rėmėjus, be kurių pagalbos renginio nebūtų, na, ir ištikimuosius klausytojus. Pirmąjį festivalį „Iš arti“ 1997 m. sumanė ir organizavo tuometinė Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus vadovė kompozitorė Dalia Kairaitytė. Po ketverių metų vairą perėmė Vidmantas Bartulis, o dabar, jau devynerius metus, jį tvarko VšĮ „Iš Arti“ vadovė Zita Bružaitė.

Visas įrašas



http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f