Grįžti į pradžią

Kutavičius pagal Žižeką, arba Šaukštas psichoanalizės statinėje euforijos
Beata Baublinskienė

B. Kutavičiaus „Lokys?€?. M. Raškovskio nuotr. LNOBTŠį kartą „Antenos" rubrikai „Diskusijos" siūlomas tekstas nėra diskusija tiesiogine žodžio prasme. Vis dėlto čia pateikiamas požiūris į vieną iš Broniaus Kutavičiaus kūrinių, operą „Lokys", yra netikėtas, nes šio autoriaus kūrybą esame pratę vertinti daugiausia iš vienos – „baltiškojo" minimalizmo – perspektyvos, pakiliai kalbėti apie pagoniškosios praeities rekonstravimą ir pan. Neginčijant minėtų sąvokų ir jomis neabejojant, tekste „Kutavičius pagal Žižeką“ siūloma pažvelgti į jubiliejų mininčio kompozitoriaus kūrybą truputį kitaip – panagrinėti „Lokį" per psichoanalizės idėjų paveiktų lyčių studijų prizmę. Skaitytojams siūlomas kiek pakeistas pranešimas („Kutavičiaus „Lokys“ – tradicinės operos link“), skaitytas 43-ioje tarptautinėje Baltijos muzikologų konferencijoje „Muzika, pakeitusi laiką: Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 m.". Renginys buvo skirtas Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui. SKAITYTI.


Poetai ir inžinieriai, arba Apie intuityvumo ir generatyvumo santykį muzikoje
Eglė Gudžinskaitė
W.A.Mozartas, 1789. Doris Stock piešinysPokalbyje dalyvauja kompozitoriai Marius Baranauskas, Rytis Mažulis, muzikologės Asta Pakarklytė ir Eglė Gudžinskaitė.
Kūrybos procesas - labai įdomus ir kartais sunkiai apčiuopiamas reiškinys. Kaip gimsta kūrinys? Muzikos kūrinys? Pasakojimai apie įkvėpimo paieškas, mūzas, intuityvius nušvitimus sukuria savotišką paslapties aureolę, kuri stipriai prisideda prie kūrybos mistifikavimo. Kita vertus, šio proceso rezultatas - tarkim, muzikos kūrinys, kuris yra jau užrašytas, įrašytas ar atliktas, panagrinėjus jį atidžiau, neretai atsiveria ir kaip akivaizdžiai racionalaus mąstymo apraiška, slepianti tam tikrą skaičiavimą, planavimą, konstravimą. Taigi kaip apibūdinti šį intuityvumo ir racionalumo santykį kūrybos procese? Galbūt galima pasvarstyti, koks idealus santykis galėtų būti tarp šių dviejų pradų? Daugiau.







Krzysztofas Droba. Chopinspira: Chopinas šiuolaikinių lenkų kompozitorių sąvimonėje
Kaip žinome, 2010 m. muzikinis pasaulis minėjo Fryderyko Chopino metus. Kuo tie metai svarbūs lietuvių muzikai ir kodėl po dvejų metų turėtume juos prisiminti? 2010-ųjų birželį Vilniuje vyko tradicinė lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija, skirta Chopino recepcijai šiuolaikinėse lenkų, lietuvių ir kitų kraštų muzikos kultūrose. Joje buvo skaityti pranešimai ir apie Chopino atspindžius lietuvių muzikoje, kurių išties netrūksta (prisiminkime Juozo Gruodžio „A la Chopin", Osvaldo Balakausko „Chopin-Hauer", Onutės Narbutaitės „Rudens riturnelę. Hommage ?  Fryderyk", Vidmanto Bartulio „I like Chopin (Sonata B min)", Zitos Bružaitės „Bangas" ir t. t.). Tačiau šiais metais konferencijos pranešimų pagrindu parengtoje knygoje „Vilniaus intermezzo. Chopinas ir Lietuva, 2010" (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2012) siūlome dėmesį atkreipti į lenkų muzikologo Krzysztofo Drobos tekstą Chopinspira: Chopinas šiuolaikinių lenkų kompozitorių savimonėje". Galbūt klystu, bet manau, kad Lenkijos muzikai – ne tik muzikologai, bet ir kompozitoriai, atlikėjai – gerokai labiau sureikšmina refleksijos, kalbėjimo apie muziką, svarbą, nei mes. Net ir muzikologinėse analizėse beveik išskirtinai orientuojamės pirmiausia į muzikinę kūrybą ir gana retai analizuojame tai, kaip buvo kalbama, mąstoma apie muziką. Ką jau kalbėti apie pačių kompozitorių požiūrį! Drobos tekstas demonstruoja kitokią laikyseną – muzikologas pristato savo knygą, kurioje kompozitoriai kalba apie kompozitorių, savo klasiką Chopiną. Daromos išvados yra bendresnės: pasak Drobos, tai, kaip buvo (yra) mąstoma ir kalbama apie Chopiną, parodo muzikinės kultūros situaciją apskritai, yra jos indikatorius.Paskaitykime.
Beata Baublinskienė


Eglė Gudžinskaitė. Čiurlionis ir tonacija: tarp „dar yra" ir „jau nebe"
Apie Mikalojaus Konstantino čiurlionio muziką nuolat diskutuojama: kokiems europiniams 19 ir 20 amžių sandūros stiliams ji artima, o gal verčiau reikėtų žvelgti į klasiko kūrybą kaip į visiškai unikalią muzikinę raišką? Kas čiurlioniui buvo svarbiau - muzika ar dailė? Ar jo dailė įvaizdina muziką, o gal muzikinė kūryba tebuvo pasiruošimas kūrybiniam proveržiui dailėje? Šiais ir daugeliu kitų klausimų buvo pasisakoma tarptautinėje konferencijoje „Mikalojus Konstantinas čiurlionis: jo laikas ir mūsų laikas", vykusioje rugsėjo 21-24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Siūlome vieną iš konferencijoje skaitytų su muzikos teorija susijusių pranešimų – Eglės Gudžinskaitės tekstą čiurlionis ir tonacija: tarp „dar yra" ir „jau nebe".








Apie šiuolaikinės muzikos atlikimą. 
Jens McManama: Ausis, atvira garsui
Lina Navickaitė-Martinelli
Kompozitoriai, nenorintys būti interpretuojami; atlikėjai, nesijaučiantys reikalingi; klausytojai, pasiklydę nepažįstamuose garsovaizdžiuose. Ir tik kai sudėtingiausios tekstūros darniai sugula į tobulai skaidrius garsų voratinklius, kai jokie techniniai nesklandumai neužgožia kompozitoriaus vizijų, o šias savo talentais, įžvalgomis ir pajautomis dar praturtina interpretatoriai, supranti, koks skirtingas gali būti klausytojo potyris, kai naujoji muzika atliekama gerai.
Siūlome pokalbį su valtornistu Jensu McManama – vienu iš 1976 m. Pierre'o Boulezo įkurto Ensemble InterContemporain seniausių narių. Šalia darbo Ensemble InterContemporain, atlikėjas?  dėsto Paryžiaus konservatorijoje, veda meistriškumo pamokas jauniems muzikams, diriguoja ansambliams. Pokalbis publikuotas leidyklos „Vesus aureus" išleistoje Linos Navicakitės-Martinelli knygoje „Pokalbių siuita: 32 interviu ir interliudijos apie atlikimo meną" (2010). Skaityti interviu.






Tam tikri „Gaidos" virsmai
Laimutė Ligeikaitė
Tik ką pasirodė festivalio „Gaida" 20-mečiui skirta knyga „'Gaidos' obertonai 1991-2009. Recenzijos, pokalbiai, reminiscencijos". Šio leidinio centre - devyniolikos pirmųjų „Gaidos" festivalių laikotarpio rinktinės recenzijos, taip pat spausdinami pokalbiai su penkiais festivalio direktoriais - Feliksu Bajoru, Mindaugu Urbaičiu, Šarūnu Naku, Tomu Žiburkumi, Remigijumi Merkeliu - ir kai kurių aktyvių festivalio apžvalgininkių reminiscencijos. Knyga atskleidžia intriguojančią šiuolaikinės muzikos scenos formavimo atkurtos Nepriklausomybės metais istoriją, muzikologų ir kompozitorių polemines diskusijas apie lietuvių muzikos kelius ir klystkelius, su šiuolaikine muzika sietus lūkesčius ir jos interpretavimo vertinimus.
Siūlome susipažinti su šioje rinktinėje publikuojamu Laimutės Ligeikaitės esė „Tam tikri „Gaidos" virsmai".






Kodėl neturime „lietuviškos“ Karmen? Apie lietuviškų operų libretus
Beata Baublinskienė
Belen Maya. Gilles Larrain nuotraukaGegužę pasirodžiusiame operai ir baletui skirtame žurnale Bravissimo publikuojamas IV Operos kritikų seminare Operos libreto fenomenas skaitytas pranešimas apie lietuviškų operų libretus „Kodėl neturime „lietuviškos" Karmen?". Jame apžvelgiama lietuviškų operų tematika, kurioje, pradedant pirmąja tautine opera laikoma Miko Petrausko Birute (1906), vyrauja praeities - tikros, mitinės ar pasakinės - motyvai, „piešiami" didingi ar dramatiški tautos praeities vaizdai. Tuo tarpu psichologizmo ar gilinimosi į žmogaus jausminę sferą apraiškų, siužetų apie meilę, vyro ir moters santykius, siužetų, nušviečiančių žmogiškosios prigimties užkaborius, nerastume labai daug. Pranešimo autorė Beata Baublinskienė mėgina atskleisti šio status quo priežastis, tačiau klausimas iš esmės lieka atviras. Jis buvo užduotas seminaro dalyviams, mėginant išprovokuoti diskusiją. Dabar ir jums siūlome apie tai pamąstyti.
Kviečiame susipažinti su Beatos Baublinskienės straipsniu Kodėl neturime „lietuviškos" Karmen?




Taikinys: muzikos kritika
Rūta Stanevičiūtė
2010 m. švedų muzikinis žurnalas Nutida inicijavo seriją straipsnių apie muzikos kritikos situaciją Europoje. Žurnalui jau parengtos Jano Topolskio, Merjos Hottinen, Rūtos Stanevičiūtės (Apie muzikos kritiką Lietuvoje) apžvalgos apie muzikos kritiką Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Serija tik pradėta plėtoti, tad platesniems apibendrinimams dar nepakanka medžiagos. Vis dėlto net ir pirmosios publikacijos muzikos kritikos tema atveria, kad skirtinguose kraštuose esama labai panašių dalykų, skatinančių apie šį reiškinį diskutuoti.
Visas įrašas.

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f