2010 m. švedų muzikinis žurnalas Nutida inicijavo seriją straipsnių apie muzikos kritikos situaciją Europoje. Žurnalui jau parengtos Jano Topolskio, Merjos Hottinen, Rūtos Stanevičiūtės apžvalgos apie muzikos kritiką Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Serija tik pradėta plėtoti, tad platesniems apibendrinimams dar nepakanka medžiagos. Vis dėlto net ir pirmosios publikacijos muzikos kritikos tema atveria, kad skirtinguose kraštuose esama labai panašių dalykų, skatinančių apie šį reiškinį diskutuoti.
Simptomiškas pats temos „muzikos kritika" pasirinkimas. Lietuvoje turbūt jau apsipratome su kritikos kritika, t.y. nuolatiniais priekaištais, kad mūsų krašte muzikos kritika labai silpna ar jos apskritai nėra. Šie teiginiai ypač kontrastuoja muzikinės kultūros situacijai - nuolat gausėjančiai muzikinių reiškinių įvairovei ir sklaidai. Susipažinus su lenkų ir suomių muzikos kritikų apžvalgomis tampa akivaizdu, kad panašus kontrastas yra būdingas ir žymiai labiau išplėtotą muzikinę infrastruktūrą (bei muzikos industriją) bei senesnes muzikines tradicijas turinčioms šalims. Šitai skatina manyti, kad nepasitenkimas šiuolaikinČ?s muzikos kritikos aprėptimi parodo šios praktikos pokyčius, neabejotinai susijusius su bendresniais kultūriniais procesais.
Kaimyninių kraštų autorių nuomone, muzikos kritikos menkėjimą savaip lemia sparti kultūros lauko plėtra. Nuolat randasi gausybė naujų kultūrinių reiškinių, kurie susilaukia vis didesnio kultūrinių medijų dėmesio. Pasak suomių kritikės Marjos Hottinen, „populiarioji kultūra, filmai ir miesto reiškiniai užima [kultūrinėse medijose] vis daugiau erdvės, palikdami mažiau vietos tradicinėms meno formoms. Kadangi tuo pat metu didėja koncertų skaičius, jų recenzuojama vis mažiau. Daugybė koncertų lieka neaptarta, o šiuolaikinės muzikos srityje akiratin dažniausiai pakliūna žinomi kompozitoriai, už jo lieka jauni ir mažiau žinomi autoriai".
Užsienio autoriai pažymi, kad kultūrinės raiškos gausėjimas vis d??—lto nepasitarnauja kultūrinei edukacijai akademinės muzikos srityje. Kaip rašo lenkų kritikas Janas Topolskis, „atrodo, kad mūsų elitas užmiršo klasikinę muziką, jos ignoravimas tampa beveik dorybe intelektualinėse diskusijose („LutosÅ‚awskis, negaliu pakęsti to ūžesio ir triukšmo!"). Notacijos ar net terminijos pažinimas, nuovoka apie šiuolaikinius reiškinių ir autorius - visa tai deleguojama specialistams; išsilavinę ??¾monės, sumaniai aiškinantys Orhano Pamuko ir S??ndoro M??rai stiliaus ypatybes, gali nežinoti nė vieno turkų ar vengrų kompozitoriaus. Ką gi pasakyti apie vadinamąją populiariąją nuomonę? Ją triuškinančiai užvaldė populiarioji muzika, nors čia neaptiksi įdomesnės ar originalesnės interpretacijos."
Minėti kultūros lauko pokyčiai siaurina muzikos kritikos vartotojų ratą ir prisideda prie jos prestižo menkėjimo. Tačiau bene labiausiai jos šiuolaikinę būklę veikia kultūrinių medijų pokyčiai. Tradicinės spaudos leidinių rinkos susitraukimas ir sparti interneto plėtra radikaliai pakeitė meno kritikos funkcionavimą. Ji nyksta iš tradicinės spaudos puslapių, o nacionaliniai ir vietiniai dienraščiai bei mėnraščiai, radijas ir televizija vis menkiau aprėpia muzikinės kultūros procesus. Svarbus ne vien kiekybinis kultūros procesų aprėpties aspektas, bet ir turinio nuvertėjimas: kaip taikliai pastebi kritikas Janas Topolskis, šiandien masinėse medijose dauguma tekstų apie klasikinę muziką yra „informatyvūs (ar entuziastingi) pranešimai, sms-stiliaus apžvalgos ar neišplėtoti pokalbiai". Turbūt ne vienam lietuvių muzikos kritikui pažįstama ir šio kritiko bendravimo su nacionaliniais dientaščiais patirtis: vieno didžiausių Lenkijos dienraščių „Rzeczpospolita" kultūros skyriaus vedėjas jam patarė supaprastinti rašymo stilių ir rašyti žmogui tramvajuje.
Dėl visų paminėtų pokyčių šiuolaikinė muzikos kritika tampa vis labiau išsisklaidžiusi po daugybę vietinio pobūdžio ar nišinių kultūrinių medijų. Šitai itin nepalanku formuotis aktyvioms diskusijoms ir konkuruojantiems požiūriams į reiškinius. Šiuo požiūriu nemaža vilčių dČl muzikos kritikos ateities siejama su interneto plėtra. Įdomi Suomijos meno kritikų iniciatyva - įsteigti kritikų portalą Kritiikkiportti. Suomijos kritikų asociacijos kartu su spaudos leidiniais valdomame portale talpinamos įvairiuose šalies leidiniuose ir kitose medijose publikuotos apžvalgos ir recenzijos. Tokia iniciatyva vėl sugrąžina diskusijoms apie meną nacionalinį statusą, kuris sparčiai prarandamas dėl kultūrines medijas i???tikusios fragmentacijos.
Apibendrinant pirmasias publikacijas apie muzikos kritikos situaciją Europoje galima teigti, kad visose šalyse muzikos kritika susiduria su sunkumais ir iššūkiais. Kokia muzikos kritikos ateitis? Kaip rašo kritikė Merja Hottinen, „kol žmonės norės lankyti koncertus ir klausytis muzikos, jie trokš daugiau sužinoti apie kūrinius". Vis dėlto muzikos kritikos ateitis turbūt labiausiai susijusi su šiai sričiai pasišventusiais praktikais: pasak kritiko Jano Topolskio, muzikos kritika šiandien iš tiesų galima tik kaip nesavanaudiškas mėgiamas darbas ar net veikiau užsiėmimas.

Kviečiame susipažinti su šiai serijai parašyta Rūtos Stanevičiūtės apžvalga apie muzikos kritikos padėtį Lietuvoje.

Apie muzikos kritiką Lietuvoje

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f