„Svarbu, kad menininkas paliestų žmogų, o ne tik išreikštų save...“
Interviu su kompozitoriumi Arūnu Navaku
Būna, kad žmogus jaučia kūrybinį pašaukimą, bet kurį laiką jo pernelyg nesureikšmina – verčiasi tuo, kuo įpratęs, ar tuo, kas atrodo racionaliau. Kompozitoriaus, pianisto ir pedagogo Arūno Navako, šiais metais atšventusio jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį, kūrybinis kelias panašus į tokį modelį: potraukį muzikos komponavimui jautęs nuo mokyklos laikų, vis dėlto pirmiausia tuometinėje Lietuvos konservatorijoje įgijo fortepijono specialybę, o tik po to ryžosi studijuoti kompoziciją. Apie kūrybinio gyvenimo kryptis, posūkius, pauzes su kompozitoriumi A. Navaku kalbėjosi Paulina Nalivaikaitė.


Nuo sakralinės muzikos iki vaikiškos operos: pokalbis su kompozitoriumi Viktoru Miniotu
Kompozitorius Viktoras Miniotas Lietuvos profesionaliosios muzikos pasaulyje pasirodė XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Muziko kūryba apima labai skirtingas nišas - nuo meditatyvios sakralinės muzikos iki vaikiškų operų. Švenčiant kompozitoriaus 50-ąjį jubiliejų Vilniaus koncertų salėse net tris vakarus skambės V. Minioto muzika, o prieš tai su kompozitoriumi apie muziką ir idealus kalbėjosi Rasa Murauskaitė.


Rokas Radzevičius: „Tikiu roku“
„Tikiu roku kaip universalia priemone, skatinančia kūrybiškumą, originalumą, laisvą mintį", - teigia istorikas ir muzikas Rokas Radzevičius, pelnęs Lietuvos kompozitorių sąjungos premiją už knygą „Lietuvos roko pionieriai" (išleista leidykloje „Vaga"). Už dėmesį mažai tyrinėtiems Lietuvos muzikinės kultūros reiškiniams apdovanotas autorius greta kitų nominantų buvo pagerbtas 2013 m. balandžio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre per Geriausių 2012 m. muzikologijos darbų apdovanojimo iškilmę, kurią surengė Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. Premijos įteikimo proga „Lietuvos roko pionierių" autorių apie roko dvasią, jo istoriją ir kūrybą kalbino Skaistė Gorobecaitė.


Zita Bružaitė. 9+7 atsakymai sukaktuvėms
Sausio pabaigoje kompozitorė Dalia Kairaitytė pasitiko savo gražią sukaktį. Gyvenančios ir kuriančios Kaune kompozitorės bendraamžiai - tai naujojo romantizmo kompozitorių karta, (tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos kurso bičiulis Vidmantas Bartulis, kiti „Balsio vaikai") kurios estetinės nuostatos, muzikos kalbos žodynas formavosi praeito šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
Kol subręs gimtadienio įprasminimo formos ir užsipildys kompozitorės kūrinių turiniu, kilo sumanymas ne tik pasveikinti Dalią Kairaitytę su gimtadieniu, bet ir trumpai pakalbinti apie kūrybinio kelio pradžią, jame sutiktus mokytojus, savo kūrinius, mintis, iš kurių radosi ir nuolat pildosi gyvenimo patirtis, idėjos sumanytiems darbams. 


Profesoriui Vaclovui Paketūrui – 85
Lietuvių kompozitorius, pedagogas, muzikologas, ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos narys Vaclovas Paketūras šiuos metus pažymi gražia sukaktimi. V. Paketūrą vis galima sutikti dirbantį, kažkur skubantį, planuojantį ir tvarkingai dėliojantį būsimus darbus į užrašų knygutes. Matyt nerasime nė vieno vyresnės kartos muzikologo ir kompozitoriaus, kuriam nebūtų tekę susidurti su Profesoriumi seniau - Valstybinės konservatorijos, o dabar jau - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auditorijose. Griežtas sau ir kitiems, visada užimtas, tačiau viską spėjantis, pedantiškai tvarkingas ir pareigingas, dabartiniams dėstytojams bei studentams legenda tapęs puikaus pedagogo - „gerų akių kirvio" - pavyzdys iki šių dienų daugelį mūsų žavi ir įkvepia. Minint Profesoriaus sukaktį, pateikiami dar niekur nepublikuoti interviu fragmentai iš spaudai rengiamos knygos.


Osvaldas Balakauskas: nenormalu, kad menininkas niekina publiką
Tikimybių teorija leidžia tik tikėtis. Su kompozitoriumi Osvaldu Balakausku kalbasi Rūta Gaidamavičiūtė.


„Netikiu santykiais, kurie išryškėja tik partitūroje, o ne per tiesioginį jausminį suvokimą. Tikiuosi, kad mano muzikoje tarp intuicijos ir racionalumo esama pusiausvyros,“ – Georg Friedrich Haas.
Nepaisant visų Georgo Friedricho Haaso muzikoje juntamų kontrastų, svarbiausias kompozitoriaus tikslas yra juslinis garso stimulas ir dėmesys gyvam instrumentų garsui, tuo pačiu siekiant plėtoti ir konceptualesnius savo kompozicijų aspektus. Haasas gimė 1953 m. Rytų Austrijos mieste Grace, tačiau jo vaikystė prabČgo kalnuotoje Forarlbergo provincijoje pasienyje su Šveicarija. Šių vietovių peizažai ir atmosfera būsimojo kompozitoriaus asmenybei paliko neišdildomą įspūdį. Toji atmosfera – tai ne tiek gamtos grožis tradicine prasme. Kalnai Haasui greičiau įkūnijo tam tikrą grėsmę: siauruose slėniuose, į kuriuos retai prasiskverbia saulė, jis jausdavosi uždarytas. Taigi, gamta jo akyse turėjo tamsiųjų galių. Jis pats priduria dar kai ką: „Ne mažiau svarbu tai, kad aš nebuvau vietinis. Skirtingai nuo jaunesnių savo brolių ir seserų, aš taip ir neišmokau alemanų dialekto. Be to, aš – protestantas? – patekau į beveik išvien katalikišką aplinką.“ Visas įrašas.


100-asis Johno Cage'o gimtadienis. Tautvydas Bajarkevičius
1912-ųjų rugsėjo 5-ąją Los Andžele gimė amerikiečių kompozitorius Johnas Miltonas Cage'as (1912-1992). Šiemet pasaulis mini šimtametę šios datos sukaktį. Esama asmenybių, kurių veiklos, mąstymo trajektorijų, vizijų ir kūrybinio palikimo tiesiog neįmanoma įsprausti į rėmus. Tai pasakytina ir apie Cage'ą – kultiniu vadinamą ir vienu įtakingiausių XX a. laikomą kompozitorių. Jis buvo ir pripažintas rašytojas (lietuvių kalba išleistos knygos Tyla ir Metai nuo pirmadienio), kiek mažiau žinomas kaip dailininkas, o taip pat – mikologijos (mokslo apie grybus) entuziastas, Rytų filosofijos pasekėjas, šachmatų mėgėjas. Veržli, kūrybinga, nenustygstanti, kupina paradoksalaus sąmojo, be galo išradinga natūra pelnė Cage'ui visapusiško, renesansiškų kūrybinių mostų žmogaus įvaizdį bei reputaciją. 


Kurti skatina noras matyti daugybę perspektyvų
2012 metų lietingą gegužės 7 dieną 18 val. į Nacionalinę dailės galeriją rinkosi įvairiausi muzikologai, kompozitoriai ir šiaip knygas mėgstantys paskaityti meniškos prigimties žmonės. Nors už lango lijo, tačiau viduje tvyranti jauki atmosfera ir čiurlionio kvarteto atliekama muzika persmelkė galerijoje susirinkusius žmones ir nuteikė maloniam vakarui, kuriame buvo pagerbti ir apdovanoti 2011 metų geriausių muzikologijos darbų autoriai. Vytauto Landsbergio premija įteikta kompozitoriui Ramūnui Motiekaičiui už originalias ??¯žvalgas, naujų krypčių ieškojimą anglų kalba parašytoje mokslineje studijoje „Bevardžio vidurio poetika: Japonija ir Vakarai XX amžiaus filosofijoje ir muzikoje" („Poetics of the Nameless Middle: Japan and the West in Philosophy and Music of the Twentieth Century"). Šia proga LKS Antena pakalbino Vytauto Landsbergio premijos laureatą kompozitorių Ramūną Motiekaitį. Kalbėjosi Silvija Vosyliūtė.


Nailia Galiamova: Be įkvėpimo parašyti kūriniai – tarsi puodai
Kovo 25-ą dieną, sekmadienį, 16 val. Vilniaus rotušėje vyko kompozitorės, pedagogės Nailios Galiamovos kūrybos vakaras jos 50 metų jubiliejaus ir kūrybinės veiklos Lietuvoje 25-mečio proga. Autorės šiuolaikinės muzikos kompozicijas atliko Lietuvoje ir svetur garsūs atlikėjai, taip pat – kompozitorės vyras trimitininkas Algirdas Januševičius ir vaikai, plataus pripažinimo sulaukęs pianistas Gintaras Januševičius ir džiazo? fortepijoną studijuojanti Donata Januševičiūtė. Jūsų dėmesiui – pokalbis su kompozitore.


Apie muziką, kūrybą, jubiliejines sukaktis ir kitus smagius dalykus...
2012 metais keli lietuvių kompozitoriai švenčia svarbias sukaktis. Viena jų yra Gintaro Samsono pusšimčio metų jubiliejus, kuris bus paminėtas šį penktadienį, kovo 16 dieną, Šokio teatre. Ta proga nusprendžiau šiek tiek pašnekėti su kompozitoriumi, kuris visai neatsitiktinai yra mano tėtis, apie muziką, kūrybČ?, gyvenimą ir kitus smagius ir nelabai smagius dalykus prie skanios arbatos puodelio. Gintarą Samsoną kalbina Gedmintė Samsonaitė.


Xenakis – garsinių vizijų architektas
Iannis Xenakis (1922–2001) laikomas viena reikšmingiausių XX a. antros pusės Vakarų Europos muzikinio modernizmo figūrų. Jo nesiliaujantis siekis niekada nesikartoti, kurti nauja, kita vertus, matematiko ir inžinieriaus išsilavinimas bei įspūdinga patirtis architektūroje (dirbant su Le Corbusier) dar iki pradedant muziko karjerą tapo pagrindu unikaliam vizionieriaus ir matematiko, kūrėjo ir mokslininko deriniui. Siūlome Eglės Gudžinskaitės esė apie Iannį Xenakį.


Laudatio Liučijai Jasiukevičiūtei
Gegužės 10 d. Kompozitorių namuose apdovanojant geriausių praeitų, 2010, metų muzikologijos darbų autorius įteiktas ir Muzikologų padėkos apdovanojimas. Jį pelnė dirigento, muzikologo ir smuikininko Algimanto Kalinausko (1923-2010) nebaigtų memuarų knygą „Ataidai: dirigento atsiminimai“ padėjusios išleisti maestro našlė Leokadija Kalinauskienė ir bibliografė, redaktorė, knygų sudarytoja, ilgametė muzikologų bičiulė Liučija Jasiukevičiūtė. Publikuojame Ritos Nomicaitės parašytą laudaciją.


Laudatio Linai Navickaitei-Martinelli
Kasmetinėje geriausių muzikologijos darbų apdovanojimo iškilmėje gegužės 10 d. Kompozitorių namuose Onos Narbutienės premiją pelnė muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli už novatoriškus atlikimo meno tyrinėjimus knygoje „Pokalbių siuita: 32 interviu ir interliudijos apie muzikos atlikimo meną“ (Vilnius: Versus aureus, 2011). Iškilmės metu premiją Linai Navickaitei-Martinelli įteikė Onos Narbutienės dukra, kompozitorė Onutė Narbutaitė, o laudaciją laureatei perskaitė muzikologė Beata Baublinskienė.


Laudatio Rimantui Janeliauskui
Gegužės 10 d. Kompozitorių namuose, Vilniuje, buvo apdovanoti ryškiausių 2010 metų muzikologijos darbų autoriai. Vytauto Landsbergio premiją pelnė muzikologas ir kompozitorius Rimantas Janeliauskas už ženklų įnašą į Čiurlionio kūrybos ir jos kontekstų tyrinėjimą knygoje „Neatpažinti Mikalojaus Konstantino čiurlionio muzikos ciklai" (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010). Iškilmės metu įteikiant premiją laudaciją Rimantui Janeliauskui perskaitė kompozitorius Ramūnas Motiekaitis.


Rytis Mažulis: Mintyse esu karys
Kompozitorius Rytis Mažulis vasario 23 d. švenčia svarią gyvenimo sukaktį – 50-metį. Ta proga „Antenos“ skaitytojams siūlome prieš keletą metų radijo laidoje „Medūzos spąstai“ transliuotą išsamų pokalbį su kompozitoriumi. Nors kalbėtasi 2005-ųjų vasarą, kompozitoriaus mintys apie inspiracijas, savitą kompozicinį metodą bei jauseną popkultūros užtvindytoje kasdienybėje dar neišėjo „iš galiojimo“. Kompozitorių kalbina Beata Leščinska.


2009 metais 70-ies metų sukaktį švenčia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo ir meno prorektorius, Senato pirmininkas, buvęs ilgametis Rektorius, muzikologas Juozas Antanavičius. Ta proga garbusis teoretikas prisimena savo pirmuosius žingsnius į muziką (neatsiklausus tėvų), studijas ne tik tuometėje Lietuvos valstybinėje bei Leningrado konservatorijose, bet ir auštojoje Vienos mokykloje, kurios žymusis profesorius Pirkmayeris sėdėdavo auditorijos gale ir rūkydavo cigarus, o jo asistentas, braižydamas ant lentos sudėtingas schemas, 'nerdavosi iš kailio'.
Būdamas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu yra pastebėjęs dviejų tipų ministrus: vienus, kurie kaunasi už savo barą, ir kitus, kurie stengiasi neišsišokti su savo prašymais ar reikalavimais. Deja, mūsų srities ministrai vis dėlto būdavo prie tų 'neišsišokančiųjų'. Dabartinės švietimo reformos padariniai muzikinio švietimo sistemai vertinami ypač griežtai: Deja, kad dukart du yra keturi, „buldozeriui" įrodyti vis dar nepavyksta, nes jo pusėje jėga ir... pinigai. Profesorius atviras: Kadais buvau Juzeliūno apologetas. Tačiau... Apie visa tai ir daugelį kitų dalykų skaitykite išsamiame Juozo Antanavičiaus interviu Kaip įrodyti, kad du kart du – keturi? Muzikologą kalbina Gintarė Stankevičiūtė.


Vienas ryškiausių ir kūrybine prasme galbūt ekscentriškiausių lietuvių komozitorių Algirdas Martinaitis šiemet švenčia savo 60 metį. Kūrėjas, sukeliantis šurmulį beveik po kiekvieno savo opuso premjeros, nevengiantis prisodrinti savo kūrinius daugybe paramuzikinių idėjų, socialinių ar politinių užuominų, pasirodantis scenoje ar šalia jos ne tik kaip autorius, bet ir kaip provokuojantis personažas, nuolat balansuojantis ant ribos tarp „kvailybės" ir „susinaikinimo" svetimoje muzikoje. Naujausio kūrinio „Eurojobas" premjerą su papūga Maksu priešaky („Dievas yra. Aleliuja") ir XX a. kompozicinių technologijų „pašlovinimu" šių metų „Jaunos muzikos" festivalyje galima įvardinti kaip dar vieną reprezentatyvų kompozitoriaus kūrybos portretą. Šia proga siūlome paskaityti muzikologės Ievos Buinevičiūtės esė - savotišką parafrazę apie kompozitorių Algirdą Martinaitį, kuris ir pats garsėja išradingais svetimos muzikos perkūrinėjimo žaidimais.


Šiais metais minėdami jubiliejinę Vytauto Laurušo 80-mečio sukaktį turėjome galimybę apsilankyti trijuose šiai progai skirtuose renginiuose: pirmasis įvyko balandžio 10 dieną, kur šalia skambėjusių kompozitoriaus kūrinių, kolegų pasisakymų buvo pristatoma muzikologės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knyga „Vytautas Laurušas: gyvenimo realybės ir kūrybos interpretacijos", antrajame - Šv. Kotrynos bažnyčioje - skambėjo violončelininko Davido Geringo ir Donato Katkaus vadovaujamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro interpretuojama Vytauto Laurušo kūryba. Trečiasis jubiliejinis vakaras Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dar kartą plačiu spektru apžvelgė Vytauto Laurušo veiklą - tiek kaip muzikinių institucijų vadovo, tiek kaip kompozitoriaus. Paskutinį dešimtmetį itin suaktyvėjusi kūryba bei jubiliejinė sukaktis paskatino pakalbinti patį Vytautą Laurušą būtent kaip reikšmingą Lietuvos kompozitorių. Kalbina muzikologė Karolina Juodelytė.

Grįžti

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f