grįžti

100–ASIS JOHNO CAGE'O GIMTADIENIS

Tautvydas Bajarkevičius


John Cage1912-ųjų rugsėjo 5-ąją Los Andžele gimė amerikiečių kompozitorius Johnas Miltonas Cage'as (1912-1992). Šiemet pasaulis mini šimtametę šios datos sukaktį. Esama asmenybių, kurių veiklos, mąstymo trajektorijų, vizijų ir kūrybinio palikimo tiesiog neįmanoma įsprausti į rėmus. Tai pasakytina ir apie Cage'ą – kultiniu vadinamą ir vienu įtakingiausių XX a. laikomą kompozitorių. Jis buvo ir pripažintas rašytojas (lietuvių kalba išleistos knygos Tyla ir Metai nuo pirmadienio), kiek mažiau žinomas kaip dailininkas, o taip pat - mikologijos (mokslo apie grybus) entuziastas, Rytų filosofijos pasekėjas, šachmatų mėgėjas. Veržli, kūrybinga, nenustygstanti, kupina paradoksalaus sąmojo, be galo išradinga natūra pelnė Cage'ui visapusiško, renesansiškų kūrybinių mostų žmogaus įvaizdį bei reputaciją. (Jo tėvas buvo išradČjas, tad galima numanyti esant tam tikro paveldimumo).

Be ypatingos patetikos galima teigti, kad Cage'o vaidmuo XX a. muzikos istorijoje – revoliucingas. Arnoldo Sch?¶nbergo mokinys, davęs mokytojui niekad nesulaužytą gyvenimo, pašvęsto muzikai, pažadą, Cage'as gana anksti pasuko savo keliu, pasitelkdamas nekonvencionalias komponavimo technikas. Ankstyva intuicija pasižymi ir 1937 m. rašytas tekstas Muzikos ateitis: credo, kuriame pateikiama muzikos kaip garsų organizavimo meno samprata, kartu vizionieriškai numatant koliažo ir montažo principu kuriamas kompozicijas. Jas turėtų kurti elektroniniai instrumentai ir jose lygiomis teisėmis su klasikinių instrumentų skleidžiamais garsais skambėtų sintetiniai arba kitokie neinstrumentinės kilmės garsai. Penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose šios ankstyvos įžvalgos tapo realybe. Pats Cage'as kiek vėliau prisidėjo prie jų įgyvendinimo.

Atskiras garsas Cage'ui – savaiminė ir pakankama vertybė. Jam mažai terūpėjo psichologinės, komunikacinės, ką nors pasakojančios arba simbolizuojančios garso bei muzikinės kompozicijos funkcijos. Kompozitorių kur kas labiau domino kiekvieno, net ir kasdieniško, objekto skleidžiami garsai ir potencialus jo akustinio mikropasaulio turtingumas. Radikaliausiame Cage'o kūrinyje 4'33'' keturias minutes ir trisdeš?imt tris sekundes klausomasi tylos (su visomis kiekvienai klausymosi situacijai būdingomis išimtimis – atsikosėjimais, tyliais kėdės girgžtelėjimais, publikos atodūsiais ir pan.). Jam taip pat priskiriamas pasiūlymas natūralios aplinkos garsų klausytis ne mažiau dėmesingai nei įprasto koncerto. Dėmesys neinstrumentinio pobūdžio garsams lėmė tai, kad ankstyvąjį pripažinimą Cage'ui pelnė jo įkurta perkusinių instrumentų trupė. Instrumentu, turinčiu specifinį skambesį ir toną, čia galėjo tapti bet kuris objektas. Johno Cage'o kompozicijos 0'00'' partitūroje tėra vienintelis sakinys: „Situacijoje, kurioje garsai maksimaliai išgarsinami, atlikite disciplinuotą veiksmą." Šiame kontekste galime paminėti ir preparuoto fortepijono išradimą, kuris taip pat priskirtinas Cage'ui.

Šį kūrėją, stipriai paveiktą Rytų filosofijos idėjų, domino ne tik savaiminė atskirų garsų vertė, bet ir garsynų sudėtingumas, kompleksiškumas, simultaniškumas, dažnai suformuojamas pasitelkiant sudėtingas atsitiktinumu ir aleatorika grįstas kompozicijos technikas (čia būta akivaizdžios kinų Permainų knygos (I ching), kurią Cage'as atidžiai studijavo, įtakos). Nepaisant neapibrėžtumo principo, paliekančio galutinį kompozicijos rezultatą atsitiktinumo valiai, kūrinio vidinė logika ir struktūra dažnai būdavo aiškiai apibrėžiama. Kompozicijos atlikimui neretai buvo keliami sunkiai įgyvendinami virtuoziškos technikos reikalavimai. Atliekant ambicingiausius, didžiausios apimties sceninius kūrinius, vienu metu paraleliai vykdavo bent keletas vyksmų: galėjai girdėti keletą radijo imtuvų, regėti tarp instrumentų judančius atlikėjus, šokėjų grupes, klausytis kelių skirtingas partijas atliekančių vokalistų ir pan. Tokiems koncertams prigijo muzikinio cirko (angl. musicircus) apibūdinimas. Kalbant apie scenines Cage'o kūrybinių vizijų realizacijas, reikia paminėti jo susidomėjimą šokiu ir ilgalaikį bendradarbiavimą su legendiniu choreografu Merce'u Cunninghamu.

Skrupulingas požiūris į kūrinių atlikimą ir intencijų rimtumas skyrė Johną Cage'ą nuo žaismingo paradoksalumą ir dzen vodevilį pamėgusio Fluxus judėjimo, kuriam kompozitorius simpatizavo. Tuo tarpu radikalus atsitiktinumo principo naudojimas muzikoje susilaukė keleto tuo metu konvencionaliau nusiteikusių kompozitorių kritikos. Ir vis dėlto radikalūs eksperimentai prasiskynė savo kelią į sėkmę ir pripažinimą. Aplink Cage'o figūrą susiformavo taip vadinama Niujorko mokykla, kuriai priklausė kompozitoriaus bendraminčiai Mortonas Feldmanas, Earle'as Brownas, Christianas Wolffas, Davidas Tudoras.

John CageCage'as buvo ir sakytinio bei rašytinio žodžio meistras. Jo koncertus dažnai papildydavo jo paties skaitomos trumpos istorijos, dažnai primindavusios dzenbudistinius koanus (t. y. paradoksalia įžvalga pasižyminčias žodines miniatiūras, dzenbudizmo tradicijoje skirtas provokuoti nušvitimo būseną) arba pasižymėjusios Cage'ui būdingu humoro jausmu. Kaip rašytojas, Cage'as yra intertekstualus, jis nevengia atskleisti jį įkvėpusių mąstytojų ar menininkų. Jo tekstuose gausu Rytų filosofijos atgarsių ir dzen meistro Daisetzu Suzuki, Sri Ramakrishnos citatų. Juose galima rasti pamąstymų, dedikuotų XX a. menininkams: Robertui Rauschenbergui, savo baltais paveikslais savotiškai paveikusiam 4'33'' sukūrimą; Marceliui Duchampui, žavėjusiam Cage'ą konceptualumu ir gatavomis idėjomis; menininkams Jasperui Johnsui, Nam June Paikui, teoretikui Marshallui McLuhanui ir daugeliui kitų. Cage'as buvo XX a. vidurio ir antrosios jo pusės kultūroje ir mene plitusių idėjų epicentre, tad jo kūrybinės vizijos ir meniniai interesai pasižymėjo daugiasluoksniškumu ir buvo įvairiakrypčiai.

Šiandien, minint 100-ąjį kompozitoriaus gimtadienį, jį prisimena pačių įvairiausių šiuolaikinės muzikos kontekstų ir stilistikų atstovai, mat jis vienaip ar kitaip reikšmingas jiems visiems. Jo įtaką XX a. antrosios pusės muzikinių tendencijų plėtotei sunku pervertinti. 2012-ųjų metų Gaidos festivalis taip pat pažymi šią reikšmingą sukaktį dedikuodamas Johnui Cage'ui dalį savosios programos.

Tautvydas Bajarkevičius, Lietuvos muzikos Antena

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f