Grįžti

Laudatio Rimantui Janeliauskui

Ramūnas Motiekaitis


R. Janeliauskas ir G. Ručytė-Landsbergienė. ELTA nuotraukaGegužės 10 d. Kompozitorių namuose, Vilniuje, buvo apdovanoti ryškiausių 2010 metų muzikologijos darbų autoriai. Vytauto Landsbergio premiją pelnė muzikologas ir kompozitorius Rimantas Janeliauskas už ženklų įnašą į Čiurlionio kūrybos ir jos kontekstų tyrinėjimą knygoje „Neatpažinti Mikalojaus Konstantino čiurlionio muzikos ciklai" (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010).
Iškilmės metu įteikiant premiją laudaciją Rimantui Janeliauskui perskaitė kompozitorius ir darbų vertinimo komisijos narys Ramūnas Motiekaitis. Publikuojame laudacijos tekstą.


Keletas gražesnių žodžių apie Rimanto Janeliausko monografiją „Neatpažinti Mikalojaus Konstantino čiurlionio muzikos ciklai".

Formalistinės meno analizės, meną dažnai paaiškina tik technologiškai, atsakydamos į klausimą „kaip tai padaryta". Tačiau keliant fundamentalesnį klausimą „kodėl", už meninių manifestacijų mes visada randame jas generuojančius egzistencinį bei filosofinį kontekstus.

Kultūros reiškiniai niekada nevaikšto po vieną. Jie priklauso kontekstui. O jis – begalinis. Todėl tie, kas drįsta gilintis į jį ir užduoti klausimus, „kodėl yra taip o ne kitaip", „kokios šio reiškinio priežastys ir prasmė" – užsiima sunkiu darbu. Ir tokia mokslininko orientacija nėra populiari šiomis dienomis, kada mokslo sritys tolsta viena nuo kitos, o pačių mokslų viduje vyksta vis didesnė dezintegracija – tyrinėjami segmentai, aprašoma, kaip jie veikia ar iš ko jie sudaryti; tačiau visuma yra pamirštama. „Dėl ko visa tai", „iš kur visa tai", „kokia viso to prasmė" – vis rečiau yra klausiama; nes, kaip minėta, tai begaliniai klausimai, į kuriuos labai sunku atsakyti. Tačiau ar tai nėra tie klausimai, prie kurių kiekvienas kada nors ateina. Ir, drįsčiau paklausti, ar tai nėra vieninteliai tikrai dėmesio verti klausimai?

Renesanse, kai kosmosas dar buvo suvokiamas kaip ribotas ir kūrėjo tikslingai organizuotas, iškilo universaliosios matematikos – Mathesis Universalis idėja. Tai - principų, schemų ar emblemų, kurie aprėptų savyje kosmosą ir žmogų, mokslą ir meną paieškos. Panašu, kad ir Rimantas Janeliauskas, rašydamas savo knygą ilgėjosi universalistinių muzikos ir kultūros paaiškinimų, ir ieškojo tos universaliosios matematikos, per kurią net tokie iš pirmo iš pirmo žvilgsnio toli nuo mokslo esantys dalykai, kaip intuicija ar savaimingumas, būtų paaiškinti.

Raineris Maria Rilke, kalbėdamas apie Auguste?€?ą Rodiną, yra pasakęs, kad Rodinas vis rinkosi, rinkosi. Atmetinėjo viską, kas buvo pernelyg vieniša ir nenorėjo paklusti didžiajai visumai, viską, kas buvo ne itin būtina šiame sąryšyje.

Rimanto Janeliausko darbą taip pat galima laikyti vienu svarbiausiu pastarųjų metų darbų, kuriame mūsų klasikas M. K. čiurlionis yra nagrinėjamas būtent sąryšyje, visumoje. Sąryšyje su muzikos ir kultūros tradicijomis, sąryšyje su filosofija, antropologija bei psichologija.

Muzikinis ciklas tampa šį darbą vienijančia ašimi. Autorius universalizuoja ciklo sąvoką ir randa ją įvairiausiose muzikos apraiškose (net sutartinėse). Aptaria įvairias muzikos cikliškumo sampratas Vakarų muzikos istorijoje susiedamas jas su epochų pasaulėžiūromis bei pasaulėjautomis. Galų gale siekia sustruktūruoti daugiaplanes muzikines ir antropologines realybes.

Galbūt kam nors pasirodytų ir neįtikėtina, kad „ciklas gimsta nepriklausomai nuo autoriaus valios - anonimiškai, savaimingai" (Janeliauskas, 127 p.). Tačiau, kaip atskleidžia tiek struktūriniai antropologiniai, tiek semiotiniai ar psichoanalitiniai tyrinėjimai - žmones ir meno reiškinius veikia tam tikri universalūs dėsningumai, kurie nebūtinai yra sąmoningai suvokiami. Mes esame veikiau panašūs, nei skirtingi; todėl niekada nesame nei unikalūs, nei vieniši. Mes – visumos dalys, valdomos tam tikrų universalių dėsningumų. Ši visumos idėja jau tampa šio sveikinimo leitmotyvu, į kurį vis sugrįžtu; tad, panašu, cikliškumas (amžinas sugrįžimas) veikia daugelyje plotmių...

Apžvelgęs muzikos kūrimo būdus bei pasiremdamas įvairiomis teorijomis, autorius pateikia savitą čiurlionio kūrybinės fenomenologijos interpretaciją, siedamas ją su archaiška „blyksnio" ar „nušvitimo" būsena. čia, žvelgiant iš formalistinės analizės perspektyvų atrodytų, užsiiminėjama mistifikavimu: tyrinėti „blyksnį" ar „nušvitimą" – atrodytų, neįmanomas dalykas. Tačiau autorius pagrindžia savo interpretacijas, pateikdamas daugybę pavyzdžių iš antropologų bei psichologų veikalų.

Galų gale prieinama prie čiurlionio muzikos. Ir čia, pasitelkiant tiek chronologines, tiek muzikologines analizes, yra siekiama parodyti, kad čiurlionio fortepijoniniai kūriniai – tai ne atsitiktinių segmentų rinkinys, o ciklai, galbūt besijungiantys į dar didesnius ciklus.

Tad pradėdamas, kaip daugelis į praktiką orientuotų muzikantų pasakytų, metafiziniais išvedžiojimais, autorius pabaigia išvadomis, kurias puikiai galima pritaikyti ir praktikoje. Galbūt po šių studijų čiurlionio fortepijoninėje muzikoje kažkas, kas anksčiau nebuvo atpažinta, taps atlikimo tradicijos dalimi.

Šis apdovanojimas teikiamas už nuopelnus fundamentaliojoje muzikologijoje. Drįsčiau manyti, kad Rimanto Janeliausko darbą pagrįstai būtų galima traktuoti kaip vieną fundamentaliausių pastarųjų metų lietuvių muzikologijoje. Nes nedaugelis drįsta užduoti klausimus: „iš kur tai?", „kodėl būtent taip?", „kokiu tikslu visa tai?" Ir užduodant tokius klausimus, ieškoti didžiosios visumos. Kuri tuo pačiu metu yra labai daugiaplanė ir miglota... Tačiau užduodant R. Motiekaitis. MILC nuotraukadidžiuosius klausimus, visada yra pasiekiamos ir didžiosios ribos.

Visų studentų kompozitorių, klausiusių Jūsų paskaitų, vardu norėčiau pasveikinti ir padėkoti jums už nuoširdų darbą. Kaip ir knyga, kurioje daug pažįstamų iš paskaitų dalykų yra pateikta kondensuotu pavidalu, taip ir Jūsų mintys išlieka ir lydi mus. Kadangi – sugrįžtant vėl prie šios kalbos leitmotyvo – ir mūsų laikas yra sferinė visuma ar ciklas, išsaugantis savyje viską.

Ramūnas Motiekaitis

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f