In focus: Marius Salynas

Prieš keletą metų Lietuvos akademinės muzikos scenoje debiutavęs kompozitorius Marius Salynas (g. 1975) iš tikrųjų turi didelę profesionalaus muzikavimo patirtį. Dar mokydamasis Kauno Juozo Naujalio vidurinėje meno mokykloje buvo aktyvus neformalių moksleivių roko, džiazo, eksperimentinės muzikos grupių ir projektų dalyvis. Įgijęs kultūros vadybininko diplomą Vilniaus konservatorijoje, Salynas užsiima muzikos prodiuserio ir kompozitoriaus veikla – kuria garso klipus reklamai, medijoms. Daugelis jo šio žanro darbų pelnė aukštas vietas nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. 2002 m. debiutavo teatre, sukūręs muziką spektakliui „Dūda-Dūdo daina" (rež. Gintaras Liutkevičius, Valstybinis jaunimo teatras).

Su tokiu kūrybiniu bagažu 2003–2009 m. Marius Salynas ėmėsi akademinės muzikos studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Ryčio Mažulio kompozicijos klasėje. Studijuodamas aktyviai reiškėsi skirtingose kūrybinės veiklos sferose. 2005 m. kompozitorius įrašė TV produkcijoje gausiai naudojamą?  instrumentinės, relaksacinės muzikos albumą (32 tūkstančių egzempliorių tiražas).?  2006 m. sukūrė muziką spektakliui „Mažasis princas" (rež. Saulius Mykolaitis, LNDT), 2007 m. dalyvavo vasaros kūrybinėje stovykloje Villecroze konservatorijoje (Prancūzija) su japonų kompozitore ir marimbos atlikėja Keiko Abe. 2008 m. Salynas kartu su grafike Birute Zokaityte sukūrė garso ir vaizdo instaliaciją „Ratas", pristatytą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaliningrade ir čikagoje. Tais pačiais metais pasirodė jo dainų albumas „Karalių delnuose" pagal lietuvių ir baltarusių poetų eiles, išleistas kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga, bei roko muzikos albumas „Stranger", kurį kompozitorius įrašė kartu su savo suburta grupe „Mark". 2009 m. Salynas sukūrė garso instaliaciją? pagal Aido Marčėno eilėraštį „Literatų gatvė" poetų bareljefais puoštos sienos atidengimo iškilmei. Pastaruosius keletą metų Salyno kūriniai skamba jaunųjų kompozitorių kūrybos koncertuose, festivaliuose „Jauna muzika" ir „Druskomanija".

Iš pirmo žvilgsnio Salyno akademinė muzika neatrodo paveikta? nei jo reklamos klipų kūrėjo įdirbio, nei roko muzikanto patirties. Kai kurie kūriniai artimesni eskizams, kuomet autorius imasi tyrinėti akustinių instrumentų išraiškos galimybes, tembrų derinius, ieškoti naujesnių formos modelių ar pasitikrinti, kaip veikia (ir kiek artimi!)? anksčiau atrasti ir? „įteisinti"? („Resurrection" styginių kvartetui, 2005, „Microserie" 2 smuikams ir fortepijonui, 2006, „Locusta" klavesinui, 2007, „Phorma" mediniams pučiamiesiems ir fortepijonui, 2008). Iš dalies šie kūriniai atstovauja pominimalistinei tradicijai, kuriai simpatizuoja nemažai lietuvių kompozitorių, ypač viduriniosios kartos. Šią stilistiką identifikuoja trumpų struktūrų kartojimas, paratonalumas, kvazibarokinis kūrinio dalių ar smulkesnių segmentų ritmo, faktūros kontrastas.? 

Šiai krypčiai oponuoja neoromantine dvasia prabylantys kūriniai („Trys norai" styginiams, 2007, „Circus" marimbai ir fortepijonui, 2007).

Ryškiausia akademinė kūryba – susijusi su naujosiomis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis. Iš milžiniško pastaruosius porą dešimtmečių plūstelėjusio kompiuterinės, elektroninės ir elektroakustinės muzikos srauto šio kompozitoriaus kūriniai išsiskiria paradoksaliu tradiciškumu. Bendriausia šios Salyno kūrybos savybė – naratyvumas, kad nepasakius, siužetiškumas. Šie muzikiniai pasakojimai plėtojami gana nuosaikiai, tarytum objektyviai, vengiant neoromantinės ištarmės („Tau", 2005, „Stalaktos", 2007, „Ratas", 2008), tuo priartėjant prie jauniausios kartos kompiuterinės muzikos „ortodoksų" ir vėl nutolstant, paisant ne tik garso dizaino estetikos, bet ir išlaikant kūrinio struktūros dinamiškumą.

Choras "Brevis", "Kregždėlaiškio" premjera 2009 m. Būtent naratyvumas ir formos išbaigtumas byloja apie kompozitoriaus „mažųjų žanrų" (klipų, dainų) kūrybos patirtį.

2009 m. festivalyje „Jauna muzika" buvo atlikta originali ir įtaigi Mariaus Salyno kompozicija „Kregždėlaiškis" 8 balsams ir fonogramai, pagal Birutės Jonuškaitės eiles (atliko kamerinio choro „Brevis" solistai). Šis neįprasta vertikalia notografija užrašytas opusas apjungia didžiumą kompozitoriaus stilistinių interesų – dėmesį vokalinei raiškai, naratyvumą, teatrališkumą, polinkį į?  naująsias technologijas, garso dizainą, roko muzikos ritmiką ir, galbūt, pranašauja tolesnį, kompleksinį kūrybinį braižą.

Jūratė Katinaitė

Mariaus Salyno kūrinių galima pasiklausyti: www.myspace.com/mariussalynas

grįžti

http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f