Grįžti

Rytis Mažulis: Mintyse esu karys

Nacionalinės premijos laureatui (2004), kompozitoriui Ryčiui Mažuliui kūryba yra tarsi kitoks pasaulis – subtilesnis, gilesnis, nei visas tas informacinis laukas, kuris mus supa ir atakuoja, kai kasdien iš?einame į gatvę, įsijungiame radiją ar televiziją... Kompozitorių kalbina Beata Leščinska.


Inspiracijos

Klausantis jūsų kūrinio „Canon solus", skambančio belgų įrašų kompanijos „Megadisc Classics" išleistoje kompaktinėje plokštelėje, pirmiausia pagalvoji apie viduramžių tradiciją. Kiek ji jums yra svarbi?

Mano kompozicinės idėjos buvo paremtos teorinėmis studijomis. Labiausiai mane domino kanono technika: kaip ji buvo taikoma vėlyvuosiuose viduramžiuose, Renesanso epochoje. Bet konkrečiai kūrinys „Canon solus" yra, sakyčiau, speciali stilizacija, siekiant pačiu skambesiu ir struktūra pademonstruoti viduramžių modalinės dermės principą. Jis tarsi sąmoningai sugalvotas kaip viduramžiškas kūrinys. („Canon solus" buvo sukurtas autoritetingo senąją muziką atliekančio Hilliardo ansamblio užsakymu. - B. L.) Bet daugelyje kitų mano kūrinių tokio tiesioginio ryšio nėra. Ten pritaikau tai, ką esu atradęs, analizuodamas viduramžių ir renesanso muziką, bet mano kūryboje tos idėjos išsiskleidžia truputėlį kitais pavidalais.

Kokiais būtent? Muzikologė Gražina Daunoravičienė, išstudijavusi jūsų kūrybą, rašo, kad jūsų muzikoje kaip universali kompozicinė technika naudojamas kanono modelis.

Gryna tiesa, aš naudoju vieną modelį - kanoną. Tai tarsi monomanija, pasirinkta viena kryptis, tik kad tą universalų kanono modelį galima realizuoti įvairiais būdais. Tai gali būti ir labai elementariai išspręsta, naudojant diatonines struktūras („Canon solus"), bet gali būti panaudota ir labai sudėtinga muzikinė struktūra, kaip, pavyzdžiui, mano kūrinyje „ajapajapam". Jo idėja labai paprasta: šešios linijos-balsai kanonu išdėsto nepaprastai lėtą glissando. Bet struktūriniu požiūriu - jeigu pažiūrėtume, kokie skamba garso aukščiai, skaičiuojant hercais arba centais - tai itin sudėtinga muzika.
Manau, kaip ir amerikietis Conlonas Nancarowas, visą gyvenimą rašęs kanonus ir vis surasdavęs naujų šio modelio aspektų, taip ir aš, nepradėdamas rašyti variacijų ir sonatų, gal dar sugebėsiu kažką įdomaus sukurti.

Paminėjote 20 amžiaus amerikiečių kompozitorių Conloną Nancarową. Kokie dar kompozitoriai jums imponuoja, yra jūsų „dvasiniai broliai"?

Be galo inspiravo keletas Horatiu Radulescu kūrinių, pvz., „Vidinis laikas II" septyniems klarnetams, bei Silvijos Fominos kūriniai, pvz., „Prieblandoje" styginių kvartetui.

Turbūt galėtume paminėti ir renesanso meistrą Josquiną des Pres, kurio polifoninis stilius ir pati muzikos dvasia jums itin artimi?

Dėstau polifoniją kompozicijos studentams Muzikos ir teatro akademijoje, tad turiu progų pastudijuoti vėlyvųjų viduramžių ir renesanso muziką. Josquinas des Pres yra vienas iš mano mėgstamų kompozitorių, jo kūryboje yra aspektų, kurie mane itin domina. Mane sužavi ir inspiruoja arba senųjų meistrų, arba 20 amžiaus pabaigos kompozitorių muzika. Jų klausydamasis ir juos analizuodamas, atrandu tam tikrų paralelių.  

Taip galvotum, kad jeigu jus sužavi ir inspiruoja viduramžių bei renesanso muzika, jums turėtų patikti ir Arvo Parto kūryba - tai, ką mes vadiname naujaisiais viduramžiais...

Žinoma, devintajame dešimtmetyje buvau tapęs tokiu Arvo Parto fanatiku, kaip ir dauguma mano kartos kompozitorių. Jau vėliau pradėjau studijuoti „realią" viduramžių muziką, susipažinau su tiesiogine medžiaga iš vėlyvojo Notre Dame mokyklos laikotarpio. Iškilo klausimas, ar geriau Arvo Partas, ar Perotinus Magnus?
Manau, kad savo muzikoje nemėgdžioju paviršutiniškų dalykų. Mano kūriniuose neišgirste 13 amžiuje naudotos harmonijos, balsų vedimo ar dermių, bet galima aptikti gilesnių struktūrinių dalykų, inspiruotų vėlyvųjų viduramžių ir renesanso muzikos, pvz., tokių kaip muzikos laiko išdėstymas.

Pilotų technika


Po jūsų kūrinio „ajapajapam" premjeros „MaerzMusik" festivalyje Berlyne (2003 m.) vokiečių kompozitorius Tilmanas Kanzelis pavadino šį opusą „sužmoginta kompiuterine muzika". Ar sutinkate su tokiu apibūdinimu?

Šiame teiginyje yra racijos, nors pasakyčiau atvirkščiai - mano kūryba yra „sukompiuterinta žmogiška muzika". Pastaraisiais metais stengiuosi, kad muziką akustinėje sferoje atliktų „gyvi" atlikėjai, tačiau idėjos kilo iš kompiuterinių dalykų.
Tai tam tikras filosofinis klausimas apie atlikėjų panaudojimą kūryboje apskritai: ar jie tik marionetės, atliekančios kompiuterio užduotą programą, ar asmenybės su savo žmogiškom savybėm? Bijau, kad mano muzikoje jie tarsi atlieka marionečių vaidmenį. Keletoje paskutiniais metais parašytų kūrinių naudoju „pilotų takelių" (esame sugalvoję tokį pavadinimą) techniką: atlikėjai ausinėse girdi tai, ką jiems reikėtų atlikti.

Kiti kompozitoriai?  atvirkščiai labai vertina būtent atlikėjo interpretacijos suteikiamas spalvas. Kodėl atsisakote atlikėjų intencijų?

Paprasčiausiai dėl techninių išpildymo dalykų, nes mano kūriniuose dažnai vienas balsas tą patį muzikos gabalėlį turi sudainuoti, sakykime, per 10 sekundžių, kitas - per devynias, trečias - per aštuonias. Tai techniškai gana sunkiai įvykdoma. Kita vertus, kartais patys atlikėjai visai mielai leidžiasi į tokias avantiūras. Aš manau, kad juos intriguoja galimybė išbandyti kitokius atlikimo būdus, nei kad esame pratę klasikinėje arba 20 amžiaus pirmos pusės muzikoje.

Kas tie atlikėjai, kurie leidžiasi į naujų muzikinių teritorijų įsavinimus?

Labai gera buvo bendradarbiauti su „Chordos" styginių kvartetu, ansambliais „Court-Circuit", „Neue Vokalsolisten Stuttgart" ir, žinoma, Latvijos radijo kamerinio choro solistais, vadovaujamais Kasparo Putninio, kurie įdainavo mano kūrinius „Megadisc Classics" kompaktinei plokštelei. Aš esu labai laimingas, kad jie suprato mano idėjas. Nekilo jokių streikų, kad tai nesąmonė arba kad „mes to nedarysim, nes tai akivaizdžiai nepriimtina".

O yra buvę tokių streikų?

Geras klausimas. Iš inercijos turėčiau sakyti, kad nuolat gyvenime taip buvo, bet iš tiesų gal tik jaunystėje būta nesusipratimų. Pastaruoju metu dirbdamas su atlikėjais labai džiaugiuosi, kad jie nėra nusiteikę priešiškai mano muzikos atžvilgiu. Jie dirba ta pačia kryptimi, nebara manęs perdaug, bet mėgina suprasti, kodėl taip yra, nors jiems gal ir keista.
Atlikėjai, kurie supranta tave - tai rojus kompozitoriui, nes tu matai, kad tavo idėjos gali išsiskleisti. Žinoma, galima kūrinį atlikti kompiuteriu, bet jis nei bars tave, nei pagirs... Kompiuterinis variantas yra mechaniškesnis. Pastaraisiais metais man norėjosi turėti gyvą dainininkų arba instrumentalistų garsą.

Apie muzikos poveikį ir suvokimą


Jūsų kūrybinio metodo unikalumas pelnė jums Nacionalinę premiją. Domitės garso, muzikinio vieneto išskaidymu į smulkesnes daleles ir jų derinimu kanono principu. Kodėl pasukote „garso tyrinėjimų" keliu ir rašote tokią muziką, o ne, sakykime, koncertinius orkestrinius opusus neoklasicistiniu stiliumi?


Kodėl - labai sunku pasakyti. Galbūt savo muziką atradau, tarnaudamas tarybinėje armijoje Rygoje, kur turėjau laiko apmąstymams.
Labiausiai mane domina mikrokomponavimo galimybė, dalijant intervalus į mažesnes nei temperuotas pustonis dalis, arba galvojant, kad tarp aštuntinės ir ketvirtinės natos yra labai didelis atstumas. Juk ir ritmikoje yra daug subtilesnių gradacijų, negu tos, kurias mums pasiūlo tradicinė notacija. Keletą metų tiesiog dirbau toje srityje, o pastaraisiais metais esu sukūręs keletą kūrinių, kuriuose panaudojau mikrodimensinės kompozicijos aspektus.

Pustonio dalinimas į smulkesnes dalis paprastai siejamas su Rytų muzikos kultūromis (pvz., indų muzika) ir jų įtaka. Kaip yra jūsų atveju?

Esu neblogai išstudijavęs Vakarų muzikos istoriją. Iki įsigalint temperacijai, Vakarų muzikoje yra buvę įvairių įdomių mėginimų padalyti oktavą bei temperuotą pustonį. O dėl Rytų, mes a priori žinome, kad indų ar kinų klasikinės muzikos sistemos nesiremia dvylikagarse struktūra, bet jų principai yra visai kitokie.
Man svarbi būtent europietiška refleksija, nes, kaip ir dauguma mūsų, kurie čia gyvename ir dirbame, jaučiuosi esantis europietiškos kultūros dalis. Norint suvokti muziką reikia europietiško intelekto pastangų.

Paminėjote muzikos suvokimą. Ar jūsų kūriniuose yra „ezoterinių", tik nedaugeliui žinovų ar bendraminčių pagaunamų dalykų? Pavyzdžiui, kad ir pustonio dalijimas į daug smulkių dalių. Ar manote, kad tokie niuansai yra girdimi?

Kelis mėnesius esu dirbęs prie savo kūrinio „Talita Cumi", kuriame buvo žaidžiama elektroninio balso niuansais, panaudojant mikrotranspozicijas ir padalijant pustonį į dvidešimt dalių (ir visą tai derinant su „gyvu" balsu). Klausydamasis elektroninio balso per ausines, girdėjau labai ryškiai visus pustonio apimties melodijos vingius. Po to savaitę ar dvi nesiklausiau ir vėl iš naujo užsidėjau ausines. Patyriau visai kitą įspūdį - skambėjo tarsi vienos natos muzika. Vadinasi, jei žmogus yra labai įsigilinęs ir stengiasi įsiskverbti į mikroniuansus, jis gali juos išgirsti. Žmonės, išklausę visą „Talita cumi", trunkantį apie valandą, yra sakę, kad tai tarsi stovintis laikas, bet kintantis viduje. Vadinasi, toks principas pasiteisina.
Panašių dalykų yra prancūzų spektrinės muzikos kompozitorių kūryboje. Pavyzdžiui, G?©rard'as Grisey yra įvedęs į vartoseną tokius terminus, kaip mikro ir makrokompozicija. „Mikro", kai mes galime muziką matyti tarsi iš arčiau, „makro", kai mes ją suvokiame iš įprastinės distancijos. Klausantis J.S.Bacho ar W.A.Mozarto kūrinių, pakanka ją girdėti iš makrodistancijos. Bet 20 amžiaus antroje pusėje atsirado muzikos reiškinių, kuriems būtinai reikalingas suvokimas „mikro" atstumu. Tai muzika ties girdimumo riba. Kaip G?©rard'as Grisey pavadino, liminalinė muzika.

Teigiate, kad treniruotas klausytojas gali išgirsti subtiliausius muzikos niuansus. Vadinasi, tokiems klausytojams ir rašote muziką?

Ir taip, ir ne. Manau, kad ir netreniruoti klausytojai, neturėdami jokio išankstinio nusistatymo, specialaus išsilavinimo, gali suvokti ir išklausyti labai įvairią muziką. Pvz., mano kūrinius visai gerai priimdavo M.K.čiurlionio menų mokyklos mokiniai.
Su savo draugu, kompozitoriumi Ryčiu Kabeliu esame kalbėję, kad mūs??³ muzika nėra par excellence minimalistinė, jai suvokti reikalinga europietiška refleksija, intelekto pastangos. Šios muzikos klausytis totaliai atsipalaidavus, gulint šiltam vandeny cirkuliarinėje vonioje, vis dėlto netiktų. Tai nėra Philipo Glasso ar kitų klasikinių amerikiečių minimalistų estetika. Jų muzikoje galima maudytis - čia svarbus hedonistinis aspektas. Tiek Ričardo Kabelio, tiek mano, Šarūno Nako arba Nomedos Valančišūtės kūryba iš esmės yra truputėlį skirtinga, nors ji panaši į minimalizmą. Turiu galvoje būtent europietiško mentaliteto niuansus. Tokia muzika turėtų būti suvokiama, pasitelkiant racionalų protavimą.

Kodėl visai nekuriate popmuzikos? Juk yra nemažai kompozitorių, kurie darbuojasi „dviem frontais".

Tiesą sakant, mintyse aš egzistuoju kaip karys, kuris kovoja prieš ją. Turbūt sutiksite su manimi, kad mus nuolat atakuoja milžiniškas informacinis laukas, jį galima būtų prilyginti balastui, užtvindančiam mūsų sąmonę. Popmuzika čia vaidina vieną iš esminių vaidmenų. Mano vaidmuo yra visiškai priešingas. Aš mėginu sukurti muziką, kuri padėtų išvalyti sąmonę nuo to balasto, ją nuskaidrintų.
Tiesą sakant, dabar išėjęs iš studijos sėsiu į mašiną ir įsijungsiu radiją, iš kurio turbūt sklis popmuzika. Noriu pasakyti, kad žmogui galbūt reikalingi įvairūs dalykai, bet būtini ir labai įmantrūs bei tobuli, kuriuos gali suteikti intelektuali kūryba. Aš ir mano kartos kompozitoriai - Š. Nakas, N. Valančiūtė, Gintaras Sodeika, Remigijus Merkelys - mes ne kariaujame su popmuzika, ir iš jos gauname tam tikrų impulsų, bet mūsų kūryba yra tai, ko neišgirsi išėjęs į gatvę. Mūsų muzikinės idėjos yra daug subtilesnės. Būtent tos rafinuotesnės, įdomesnės, intelektualesnės idėjos yra vienas iš brangiausių dalykų, nes realizuojamos jos formuoja muzikos kultūrą. Žinoma, mes nesulauksime šimtatūkstantinių auditorijų. Bet kai sukuriu kūrinį, jaučiu, kad tai yra prasminga. Mūsų, profesionalių kompozitorių, muzika turi pateikti kultūros kriterijus.

LKS Antena
http://www.mic.lthttp://www.srtfondas.lt/http://www.latga.lthttp://www.bernardinai.lthttp://www.muzikusajunga.lthttp://www.koncertusale.lt
f